Blisteris BU

Michelangelo Merisi, vadinamas Caravaggio, gimė 1571 m. Milane. Meninį vardą jis gavo pagal Lombardijos miestą Caravaggio, iš kurio buvo kilusi jo šeima. Baigęs mokslus Milane, jis išvyko į Romą, kur iš pradžių dirbo sunkiomis ekonominėmis sąlygomis. Vėliau gavo užsakymų bažnyčioms ir privačioms kolekcijoms. Tarp jo romėniškojo laikotarpio kūrinių yra paveikslai San Luigi dei Francesi ir Santa Maria del Popolo.

Jo tapybai būdingos tikroviškai pavaizduotos figūros, ryškūs šviesos ir tamsos kontrastai bei apšvietimas, išryškinantis atskirus asmenis ar veiksmus iš tamsios paveikslo erdvės. Religinės figūros dažnai buvo vaizduojamos pagal to meto modelius, be idealizuojančio atsiribojimo. Dėl to biblinės scenos atrodė kaip tiesiogiai stebėti įvykiai. Ši vaizdinė kalba paveikė daugelį Europos baroko dailininkų.

Caravaggio gyvenimo kelią taip pat lydėjo teisminiai konfliktai ir smurtas. 1606 m. Romoje per ginčą nužudęs žmogų, jis pabėgo iš Popiežiaus valstybės. Vėlesniais metais jis gyveno, be kita ko, Neapolyje, Maltoje ir Sicilijoje. Jis mirė 1610 m. Porto Ercole, mėgindamas grįžti į Romą.

Monetoje panaudotas atvaizdo fragmentas paimtas iš ankstyvo jo romėniškojo laikotarpio kūrinio. Paveiksle portretinė figūra derinama su išsamiu įvairių vaisių ir lapų vaizdavimu. Prinokusios, pažeistos ir vystančios augalų dalys pavaizduotos taip pat tiksliai kaip jauno modelio laikysena ir drabužiai. Šiandien paveikslas saugomas Galleria Borghese Romoje. Iš pradžių jis priklausė dailininko Giuseppe Cesari kolekcijai, o XVII a. pradžioje pateko į kardinolo Scipione Borghese nuosavybę.

Vatikanui jubiliejus suteikė progą prisiminti su Roma ir bažnytiniu menu glaudžiai susijusį dailininką. Caravaggio kūriniai dažnai buvo kuriami katalikų užsakovams; be to, Vatikano muziejuose saugomas jo kūrinys „Grablegung Christi“.