Suomija · 90 nepriklausomybės metų

Suomija iki 1809 m. priklausė Švedijos karalystei. Po Švedijos ir Rusijos karo ji, kaip Didžioji Kunigaikštystė, tapo Rusijos imperijos dalimi. Kartu šalis išsaugojo savo institucijas ir tam tikrą vidaus autonomiją. Tačiau XIX amžiaus pabaigoje Rusijos vyriausybė bandė glaudžiau integruoti Suomiją į imperiją. Ši politika, vadinama rusifikacija, sustiprino suomių siekį politiškai apsispręsti.

1917 m. Rusijos revoliucijos atvėrė kelią valstybiniam atsiskyrimui. Carui atsisakius sosto, iš pradžių buvo ginčijamasi, kam atiteko iki tol monarcho vykdyta aukščiausioji valdžia. Bolševikams perėmus valdžią Rusijoje, neapibrėžtumas dar labiau padidėjo. Suomijos senatas, vadovaujamas Pehr Evind Svinhufvud, gruodžio pradžioje parlamentui pateikė nepriklausomybės deklaraciją. Parlamentas ją priėmė 1917 m. gruodžio 6 d.; ši data vėliau tapo Suomijos nacionaline švente.

Naujajai valstybei vėliau reikėjo tarptautinio pripažinimo. Sovietų Rusija pripažino Suomijos nepriklausomybę 1917/1918 metų sandūroje, po jos tai padarė ir kitos valstybės. Tačiau atsiskyrimas neišsprendė šalies vidaus konfliktų. 1918 m. pradžioje prasidėjo pilietinis karas tarp „Raudonųjų“, kuriuos daugiausia sudarė darbininkų judėjimo atstovai, ir buržuazinių konservatyvių „Baltųjų“. Karas baigėsi gegužę Baltųjų pergale ir paliko gilius politinius bei visuomeninius prieštaravimus. Po to Suomija tapo parlamentine respublika.

Monetos motyvas nevaizduoja konkretaus istorinio asmens ar konkrečios vietos. Bendras įgulos judėjimas veikiau gali būti suprantamas kaip bendradarbiavimo ir bendrai pasirinktos krypties simbolis. Taip dizainas nurodo ne tik valstybės įkūrimo aktą, bet ir užduotį nepriklausomoje valstybėje suburti skirtingas visuomenės grupes. Progos pasirinkimas buvo susijęs su pagrindine Suomijos valstybine atminimo diena ir kartu padarė jubiliejų matomą kasdieniame euro zonos mokėjimų sraute.