Coincard

Graikijos revoliucija buvo sukilimas prieš Osmanų imperijos valdžią, kuriai graikų gyvenamos sritys priklausė kelis šimtmečius. Prieš ją vyko Apšvietos ir nacionalistinių idėjų sklaida, ekonominiai pokyčiai bei slaptųjų draugijų veikla. Viena iš jų buvo 1814 m. įkurta Filiki Eteria, rengusi koordinuotą sukilimą.

1821 m. sukilimai pirmiausia prasidėjo Dunojaus kunigaikštystėse, o netrukus – Peloponese ir kituose regionuose. Šiandien Graikijoje minima nacionalinė šventė kovo 25 d. susieja sukilimo atminimą su bažnytine Viešpaties Apreiškimo švente. Tačiau ši data nenurodo vienintelės, istoriškai aiškiai nustatomos kovų pradžios, nes revoliuciniai veiksmai įvairiose vietose prasidėjo skirtingu metu.

Nepriklausomybės karas truko ne vienus metus ir pasižymėjo apgultimis, žudynėmis, pabėgėlių srautais bei naikinimu. Sukilėliai kūrė laikinąsias politines institucijas ir priėmė konstitucijas, tačiau juos taip pat silpnino vidinės kovos dėl valdžios. Osmanų imperija gavo karinę paramą iš Egipto. Europoje pranešimai apie karą skatino filhelenizmą – judėjimą, remiantį graikų siekį.

Galiausiai Didžioji Britanija, Prancūzija ir Rusija įsikišo diplomatiškai ir kariškai. 1827 m. jų laivynai Navarino jūrų mūšyje sunaikino osmanų ir egiptiečių laivyno junginį. 1830 m. Graikija tarptautiniu mastu buvo pripažinta nepriklausoma valstybe; po kelerių metų susikūrė karalystė, kurios valdovu tapo Otto von Bayern. Tuometinė jos teritorija buvo mažesnė už dabartinės Graikijos teritoriją ir tik vėliau buvo išplėsta.

Jubiliejus buvo pasirinktas atminimo monetai, nes revoliucija laikoma šiuolaikinės Graikijos valstybės įkūrimo įvykiu. Todėl dviejų šimtmečių minėjimai buvo susiję ne tik su karu, bet ir su valstybinių institucijų bei šiuolaikinės tautinės tapatybės atsiradimu.