2 eurai PP

Väinö Linna augo paprastomis sąlygomis pietvakarių Suomijos Urjala savivaldybėje. Tęsiamajame kare tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos jis tarnavo kareiviu. Vėliau jo karo patirtys atsispindėjo romane *Tuntematon sotilas* („Nežinomas kareivis“), išleistame 1954 m. Knygoje vaizduojama suomių kulkosvaidžių kuopa per 1941–1944 m. karo žygį. Vietoj herojiško visuminio pasakojimo daugiausia dėmesio skiriama skirtingiems veikėjams, jų socialinei kilmei, tarmėms ir kasdienėms kareivių patirtims.

Iš pradžių romanas sulaukė ir kritikos, nes jame gana negailestingai vaizduojami karininkai, karinė drausmė ir nacionaliniai idealai. Kartu jis suformavo suomių atmintį apie karą. Kelios ekranizacijos ir daugybė sceninių pastatymų išgarsino veikėjus ir už literatūros ribų. Pirmiausia buvo išleista sutrumpinta versija, o vėliau platesnis rankraštis pasirodė pavadinimu *Sotaromaani*.

Kitas svarbus Linnos kūrinys yra 1959–1962 m. išleista trilogija *Täällä Pohjantähden alla* („Čia, po Šiaurės žvaigžde“). Išgalvotos Pentinkulma vietovės ir kelių kartų pavyzdžiu joje aprašoma Suomijos visuomenės raida nuo XIX amžiaus pabaigos iki laikotarpio po Antrojo pasaulinio karo. Tarp nagrinėjamų temų – samdomųjų ūkininkų padėtis, darbininkų judėjimas, valstybės nepriklausomybė ir 1918 m. Suomijos pilietinis karas. Linna ypač išryškino pralaimėjusiųjų, „raudonųjų“, patirtis. Tai prisidėjo prie platesnio visuomenės susidomėjimo pilietinio karo socialinėmis priežastimis ir padariniais.

Linnos kūriniuose išgalvotos gyvenimo istorijos susiejamos su politiniais Suomijos istorijos konfliktais. Jo veikėjai dažnai kalba regioninėmis ir socialinėmis kalbos atmainomis, todėl visuomeniniai skirtumai tampa tiesiogiai matomi. Todėl apvalus gimtadienis suteikė progą prisiminti ne tik vieną autorių, bet ir jo vaidmenį Suomijai nagrinėjant karo, klasių skirtumų ir tautinės atminties temas.