Apyvartinių monetų rinkinys proof

Terminas Mudéjar kilo iš arabiško musulmonų pavadinimo. Taip buvo vadinami musulmonai, kuriems po Iberijos pusiasalyje esančių gyvenamųjų teritorijų užkariavimo krikščionims buvo leista jose pasilikti. Meno istorijoje šis terminas apibūdina architektūros ir dekoravimo būdą, kuriame islamiškos amatininkystės technikos susiliejo su krikščioniškomis, ypač romaninėmis ir gotikinėmis, o vėliau ir renesansinėmis formomis. Todėl Mudéjar nėra savarankiška religinė stiliaus kryptis: atitinkamų elementų aptinkama bažnyčiose, rūmuose ir kituose pastatuose.

Aragone ši architektūra vystėsi nuo viduramžių iki ankstyvųjų naujųjų laikų. Jai būdingas intensyvus plytų naudojimas, geometriniai reljefiniai raštai, glazūruota keramika, tinko dekoras ir meistriškai sukonstruotos medinės lubos. Ypač išsiskiria aukšti varpinės bokštai, kurių struktūra iš dalies primena islamiškus minaretus. Šis statybos būdas susiformavo visuomenėje, kurioje krikščionys, musulmonai ir žydai gyveno teisiškai ir religiškai atskirti, tačiau jų amatininkystės ir meno tradicijos darė viena kitai įtaką.

Pavaizduotas bokštas priklauso San Salvador bažnyčiai Teruel. Jis pastatytas viduramžiais ir kartu yra iškeltas virš gatvės. Jo plytų paviršių skaido arkos, rombų ir pynimo raštai bei spalvoto keraminio dekoro intarpai. Taip jis vaizdžiai atskleidžia būdingus aragonietiškos Mudéjar architektūros bruožus.

UNESCO iš pradžių 1986 m. į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukė keturis Mudéjar pastatus Teruel. 2001 m. pasaulio paveldo vietovė buvo išplėsta ir gavo dabartinį, su visu Aragonu susijusį pavadinimą. Ją iš viso sudaro dešimt pastatų arba jų dalių, be kita ko, Teruel, Saragossa, Calatayud, Cervera de la Cañada ir Tobed.

Ši moneta priklauso Ispanijos 2 eurų proginių monetų serijai, kurioje nuo 2010 m. paeiliui pristatomos Ispanijos UNESCO pasaulio paveldo vietovės. Taigi pasirinkimas buvo šios tęstinės serijos dalis ir nebuvo susijęs su apvalia statinio pastatymo ar įtraukimo į pasaulio paveldo sąrašą sukaktimi.