Apyvartinių monetų rinkinys BU

Liublianos universitetas atsirado pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir žlugus Austrijos-Vengrijai. Dabartinės Slovėnijos teritorija 1918 m. tapo naujai įkurtos Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės dalimi. Iki tol daugelis slovėnų studentų, norėdami įgyti visavertį aukštąjį išsilavinimą, turėdavo vykti į tokius miestus kaip Wien, Graz ar Prag. Todėl universiteto, kuriame slovėnų kalba būtų dėstymo ir mokslo kalba, įkūrimas jau seniai buvo slovėnų politikų ir intelektualų siekis.

Akademinio švietimo pirmtakų Ljubljana būta jau ankstesniais amžiais, tarp jų – filosofijos ir teologijos studijos jėzuitų kolegijoje bei aukštosios mokyklos Prancūzijos administracijos Ilyrijos provincijose laikotarpiu. Tačiau universitetas, turintis kelis fakultetus ir savarankišką statusą, įkurtas tik 1919 m. Jo steigimo sritys buvo teologija, teisė, filosofija, technika ir medicina. Pirmąją paskaitą 1919 m. gruodžio 3 d. skaitė kalbininkas Fran Ramovš; ji buvo skirta slovėnų kalbos istorinei gramatikai.

Naujoji aukštoji mokykla buvo glaudžiai susijusi su slovėniškakalbio mokslo kūrimu. Daugelyje sričių reikėjo sukurti slovėnišką terminiją, parengti vadovėlius ir mokslines publikacijas. Kartu universitetas rengė specialistus administracijai, mokykloms, teisingumo sistemai, medicinai ir techninėms profesijoms. Taip jis tapo pagrindine Slovėnijos kultūrinio ir valstybės gyvenimo institucija.

XX amžiuje universitetas buvo ne kartą pertvarkytas ir papildytas naujais fakultetais bei akademijomis. Net ir įkūrus kitus Slovėnijos universitetus, jis išliko didžiausias šalies universitetas. Todėl šimtosios metinės tapo tinkama valstybine minėjimo proga: jos priminė ne tik švietimo įstaigos įkūrimą, bet ir slovėnų kalbos įsitvirtinimą kaip universitetinio dėstymo ir mokslo kalbos. Monetos emisija šias sukakties metines sieja su šiuolaikinių Slovėnijos institucijų raida po 1918 m.