Suomija · 1919 m. Suomijos konstitucijos 100 metų sukaktis

Moneta primena Suomijos respublikinės konstitucinės santvarkos šimtmetį. Po daugiau nei šimtmetį trukusio autonominės Didžiosios Kunigaikštystės statuso Rusijos imperijoje Suomijos parlamentas 1917 m. gruodžio 6 d. paskelbė valstybės nepriklausomybę. Vėliau susiklosčiusi politinė santvarka iš pradžių nebuvo aiški. 1918 m. pilietinis karas dar labiau paaštrino politinių stovyklų prieštaravimus; tuo pat metu buvo ginčijamasi, ar Suomija taps monarchija, ar respublika.

1918 m. parlamentas išrinko vokiečių princą Friedrich Karl von Hessen karaliumi. Tačiau po Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare jis atsisakė Suomijos sosto. Taip įsitvirtino respublikinė valstybės santvarka. 1919 m. Suomijos konstitucinis įstatymas sudarė naujos respublikos pagrindą ir nustatė aukščiausiųjų valstybės institucijų padėtį. Juo buvo sujungtas parlamentinis tautos atstovavimas su prezidentu, kuriam iš pradžių buvo suteikti palyginti platūs įgaliojimai. Pirmuoju valstybės prezidentu 1919 m. buvo išrinktas teisininkas ir politikas Kaarlo Juho Ståhlberg, anksčiau prisidėjęs prie respublikinės konstitucinės santvarkos rengimo.

Valdžių padalijimas valstybės valdžią paskirsto įvairioms institucijoms: parlamentas priima įstatymus, prezidentas ir vyriausybė vykdo vykdomosios valdžios funkcijas, o nepriklausomi teismai vykdo teisingumą. Tačiau šios sritys nėra visiškai atskirtos viena nuo kitos – jas sieja konstitucinė kompetencija ir kontrolės mechanizmai.

1919 m. įstatymas dešimtmečius išliko vienu iš Suomijos valstybingumo pamatų. 2000 m. įsigaliojo nauja vieninga konstitucija, pakeitusi kelis anksčiau atskirai galiojusius konstitucinius įstatymus ir sustiprinusi politinės sistemos parlamentinę kryptį. Todėl 2019 m. išleista moneta buvo skirta respublikinės konstitucijos šimtosioms metinėms ir nuo 1919 m. gyvuojančiai teisinės valstybės principais grindžiamos valstybės valdžios tęstinumui.