2 eurai neapyv./BU

Žemaitija yra Lietuvos šiaurės vakaruose. Pavadinimas paprastai aiškinamas kaip „žemuma“ arba „žemutinis kraštas“ ir taip priešpriešinamas Aukštaitijos, „aukštutinio krašto“, pavadinimui. Šiandien regionas nėra atskiras administracinis vienetas. Jo ribos grindžiamos istorija, kalba, papročiais ir regionine savimone. Žemaičių kalba dažniausiai laikoma lietuvių kalbos tarmių grupe, tačiau ji turi ryškių skirtumų nuo bendrinės lietuvių kalbos.

Viduramžiais Žemaitija užėmė ypatingą padėtį. Teritorija buvo tarp Vokiečių ordino valdų Prūsijoje ir Livonijos ordino valdų Baltijos regione. Jos kontrolė būtų leidusi sujungti abu ordino valdų regionus sausumos keliu. Todėl ilgą laiką regionas buvo karinių susirėmimų ir diplomatinių susitarimų objektas. Žemaičių sukilimai taip pat apsunkino nuolatinį ordino valdymą. Po XV amžiaus pradžios konfliktų Žemaitija liko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje.

Krikščioninimas čia prasidėjo vėliau nei kitose Lietuvos dalyse. Organizuotas krikštas pradėtas XV amžiaus pradžioje, o 1417 metais įkurta atskira vyskupija. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, o vėliau Abiejų Tautų Respublikoje, Žemaitija, kaip seniūnija arba kunigaikštystė, turėjo ypatingas institucines tradicijas. Net ir praradus politinį savarankiškumą, regioninė tapatybė išliko.

2019 metų laida buvo susijusi su Lietuvos parlamento paskelbtais Žemaitijos metais. Proga tapo pirmasis žinomas rašytinis žemaičių paminėjimas 1219 metais, taigi prieš 800 metų. Kartu ši moneta pradėjo Lietuvos etnografinių regionų seriją. Vėlesniais metais atskiromis 2 eurų proginėmis monetomis taip pat buvo pristatytos Aukštaitija, Dzūkija ir Suvalkija. Taip pasirinkimas regioninę įvairovę pavertė valstybės atminimo kultūros tema.