Apyvartinių monetų rinkinys proof

Tintoretto iš tikrųjų vadinosi Jacopo Robusti ir beveik visą gyvenimą praleido Venedig. Jo pravardė kilo iš tėvo profesijos – jis dirbo dažininku; „Tintoretto“ apytiksliai reiškia „mažasis dažininkas“. Dailininkas gavo daugybę užsakymų iš venecijietiškų bažnyčių, brolijų ir valstybinių įstaigų. Jo vaikai Marietta ir Domenico taip pat buvo dailininkai ir kurį laiką dirbo jo dirbtuvėje.

Jo tapyba priskiriama vėlyvajam Renesansui, tačiau joje taip pat esama manierizmo bruožų. Jai būdingos stipriai sutrumpintos figūros, neįprasti žiūros taškai, ryškūs šviesos ir šešėlio kontrastai bei kompozicijos, pabrėžiančios judesį ir erdvinį gylį. Daugelis didelio formato kūrinių ir šiandien yra tose vietose, kurioms buvo sukurti. Tarp jų – paveikslai Dogenpalast ir didelės apimties paveikslų ciklai Scuola Grande di San Rocco – venecijietiškoje pasauliečių brolijoje, vykdžiusioje religines ir labdaros užduotis.

Monetai pasirinktas kūrinys taip pat priklauso Scuola Grande di San Rocco apipavidalinimui. Jo tema paimta iš Luko evangelijos: Marija aplanko Elžbietą, sužinojusi apie savo nėštumą. Tuo metu Elžbieta laukiasi Jono Krikštytojo. Susitikimo metu ji atpažįsta Mariją kaip Jėzaus motiną; po šio įvykio bibliniame pasakojime seka Elžbietos palaiminimo šūksnis ir Marijos šlovinimo giesmė Magnificat. Krikščioniškajame mene šis įvykis vadinamas „Aplankymu“ arba „Vizitacija“.

Tiesioginis biografinis Tintoretto ryšys su San Marino nenustatytas. Pasirinkimą veikiau lėmė apvalus gimimo jubiliejus ir kultūrinis Respublikos artumas italų kalbos ir meno erdvei. San Marino, kaldama progines monetas, greta savo valstybės istorijos temų pristato ir menininkus bei kultūros jubiliejus, žinomus už valstybės teritorijos ribų.