Estija · 100 Estijos Respublikos metų

Išleidimo data2018-02-19

Bendras tiražas1 317 800

ES maksimumas1 317 800

Laidos4

Briaunos užrašasEESTI × 2, pakaitomis tiesiai ir apverstai, atskirta taškais

Užrašas18 / 100 / SADA AASTAT EESTI VABARIIKI / EESTI / 2018

DizainerisIonel Lehari, Meelis Opmann

KalyklaUAB Lietuvos monetų kalykla, Vilnius (Lithuania)

Išleidimo proga

Moneta skirta Estijos nepriklausomybės 100-osioms metinėms. Motive sujungti skaičiai 18 ir 100, taip nurodant ir nepriklausomybės metus, ir praėjusius šimtą metų. Apačioje dešinėje įrašyta „SADA AASTAT EESTI VABARIIKI“, „EESTI“ ir „2018“.

Motyvas

Motyve galima įžvelgti skaičius 18 ir 100. Tai simbolizuoja momentą, kai Estija tapo nepriklausoma, tačiau kartu atspindi ir praėjusius šimtą metų. Apačioje dešinėje perskaitomas užrašas „SADA AASTAT EESTI VABARIIKI“, po jo – šalies pavadinimas „EESTI“ ir išleidimo metai „2018“.

Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Iki 1917 m. Estijos teritorija priklausė Rusijos imperijai. Po Vasario revoliucijos žlugo caro valdžia, o Estija gavo vientisą autonominę administraciją. Vėliau bolševikams perėmus valdžią ir į priekį pradėjus veržtis vokiečių kariuomenei, Estijos politikai išnaudojo trumpą pereinamąjį laikotarpį savo valstybės paskelbimui.

Pagrindas buvo Estijos gelbėjimo komiteto paskelbtas „Manifestas visoms Estijos tautoms“. 1918 m. vasario 23 d. jis buvo viešai perskaitytas Pärnu. Kitą dieną Tallinn susidarė laikinoji vyriausybė, todėl vasario 24-oji minima kaip nacionalinė šventė. Tačiau valstybės nepriklausomybės iš pradžių praktiškai įgyvendinti nepavyko, nes šalį okupavo vokiečių kariuomenė.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, 1918 m. lapkritį laikinoji vyriausybė perėmė valstybės valdžią. Netrukus prasidėjo Estijos nepriklausomybės karas prieš Sovietų Rusiją. Be to, pietuose vyko ir kovos su vokiečių kilmės baltų dominuojamais kariuomenės junginiais. Karas baigėsi 1920 m. vasario 2 d. Tartu taikos sutartimi. Joje Sovietų Rusija pripažino Estiją suverenia valstybe ir atsisakė pretenzijų į jos teritoriją.

Pirmoji Estijos Respublika gyvavo iki 1940 m. Po to sekė sovietinė okupacija ir aneksija, vokiečių okupacija Antrojo pasaulinio karo metais ir vėl įjungimas į Sovietų Sąjungą. Estija valstybės teisės požiūriu laikėsi 1918 m. įkurtos Respublikos tęstinumo. 1991 m. subyrėjus Sovietų Sąjungai todėl buvo paskelbtas ne naujos valstybės įkūrimas, o valstybės nepriklausomybės atkūrimas.

Taigi jubiliejus kartu simbolizavo Respublikos atsiradimą ir jos teisinio tęstinumo per okupaciją bei sovietmetį sampratą. Jis buvo kelerius metus trukusios valstybinės jubiliejinės programos dalis; programa taip pat priminė politinius žingsnius nuo autonomijos ir valstybės įkūrimo iki Tartu taikos sutarties.