2 eurai neapyv./BU

Trys jubiliejai siejami su Rusijos imperijos žlugimu ir politiniais pokyčiais Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. Karo metu Baltijos kraštus iš dalies buvo okupavusi Vokietija. Po revoliucijų Rusijoje atsirado galimybių kurti savarankišką valstybės santvarką, tačiau iš pradžių ją teko įtvirtinti karinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis.

Lietuvoje Litauischer Rat 1918 m. vasario 16 d. priėmė Nepriklausomybės Aktą. Įvardijimas „atkūrimas“ nurodo, kad Lietuva dar prieš Abiejų Tautų Respublikos padalijimus XVIII amžiaus pabaigoje turėjo savarankiško valstybingumo tradiciją. Estija 1918 m. vasario 24 d. paskelbė nepriklausomybę. Latvijoje Lettische Volksrat 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbė respubliką. Visose trijose šalyse kilo ginkluoti susirėmimai su Sovietų Rusijos kariuomene ir kitais kariniais junginiais. Tik po jų naujosios respublikos galėjo įsitvirtinti.

Pirmasis nepriklausomybės laikotarpis baigėsi 1940 m., kai šalys buvo okupuotos ir įjungtos į Sovietų Sąjungą. Po to sekė vokiečių okupacija Antrojo pasaulinio karo metais, o vėliau – vėl sovietų valdžia. Baltijos valstybės nelaikė savo įjungimo į Sovietų Sąjungą savanorišku įstojimu. Glasnostės ir perestroikos laikotarpiu susiformavo platūs nepriklausomybės judėjimai. Bendra protesto forma buvo 1989 m. Baltijos kelias – žmonių grandinė per Estiją, Latviją ir Lietuvą. Valstybinė nepriklausomybė buvo atkurta 1990 m. ir 1991 m.

Todėl bendroje monetų laidoje remiamasi ne tik trimis laiko požiūriu artimais 1918 m. valstybės aktais, bet ir lygiagrečia svetimos valdžios, nepriklausomybės judėjimų bei vėl atkuriamo valstybinio suvereniteto patirtimi. Nuo 2004 m. visos trys šalys priklauso Europos Sąjungai ir NATO. Monetos motyvas buvo nustatytas tarptautiniame konkurse, o vėliau atrinktas viešu balsavimu visose trijose valstybėse. Taip bendrasis projektas įgijo ne tik istorinį, bet ir aiškiai tarpvalstybinį pobūdį.