Lietuva · Vilnius – kultūros ir meno sostinė

Vilnius yra Lietuvos sostinė ir yra Neries bei Vilnios santakoje. Miesto pavadinimas dažniausiai siejamas su Vilnios upe. Pirmą kartą raštu Vilnius paminėtas 1323 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose. Juose jis, be kita ko, kvietė Vakarų Europos pirklius, amatininkus ir dvasininkus apsigyventi jo valdomoje teritorijoje. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Vilnius tapo politiniu ir ekonominiu centru.

Po Lietuvos christianizacijos XIV amžiaus pabaigoje buvo pastatyta daugybė bažnyčių ir vienuolynų. Miesto vaizdą formavo gotikos, renesanso ir visų pirma baroko architektūra. Todėl monetoje pavaizduotas miesto siluetas simbolizuoja ne vieną konkretų pastatą, o tankiai užstatytą senamiestį su bažnyčių ir varpinių bokštais. Prie būdingiausių Vilniaus pastatų priskiriama katedra, Šv. Onos bažnyčia, universitetas su Šv. Jonų bažnyčia bei barokinės senamiesčio bažnyčios. Jo istorinis centras nuo 1994 m. priklauso UNESCO pasaulio paveldui.

Per šimtmečius Vilniuje gyveno įvairių kalbų ir religijų žmonės, tarp jų lietuviai, lenkai, žydai, rusėnai, vokiečiai ir totoriai. Miestas buvo žydų mokslo centras ir jidiš kalba buvo vadinamas Wilne. Vokiečių okupacijos metu per Antrąjį pasaulinį karą žydų gyventojai buvo beveik visiškai išžudyti. Karas, sienų pokyčiai ir sovietų valdžia taip pat iš esmės pakeitė gyventojų struktūrą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Vilnius vėl tapo neginčijamu politiniu valstybės centru. Čia yra parlamentas, vyriausybė ir prezidentūra. Taigi miesto pasirinkimą monetos tema galima paaiškinti jo, kaip sostinės, funkcija, vaidmeniu Lietuvos istorijoje ir architektūros paveldu. Leidimas, regis, nebuvo susijęs su konkrečiu jubiliejumi.