Apyvartinių monetų rinkinys BU

Šimtmečius Suomija priklausė Švedijos karalystei. Po 1808/09 m. Švedijos ir Rusijos karo ši teritorija atiteko Rusijai ir kaip Suomijos Didžioji Kunigaikštystė buvo įtraukta į carinę imperiją. Ji turėjo savas institucijas ir tam tikrą vidaus savivaldą. Tačiau XIX amžiaus pabaigoje Rusijos vyriausybė mėgino labiau suvienodinti administravimą ir teisėkūrą. Ši politika, vadinama rusifikacija, sustiprino suomių nacionalinį judėjimą.

Kuriantis savitam nacionaliniam identitetui svarbų vaidmenį atliko ir kalba bei kultūra. Greta ilgą laiką administracijoje ir švietime vyravusios švedų kalbos XIX amžiuje vis didesnę reikšmę viešajame gyvenime įgijo suomių kalba. Abi kalbos iki šiol yra valstybinės. Literatūra, liaudies poezija ir vaizduojamasis menas nacionaliniam judėjimui padėjo vaizduoti Suomiją kaip savarankišką kultūrinę ir politinę erdvę.

1917 m. revoliucijos metais žlugus Rusijos imperijai atsivėrė kelias valstybiniam atsiskyrimui. Bolševikams perėmus valdžią Rusijoje, Suomijos senatas pateikė nepriklausomybės deklaraciją, kurią parlamentas priėmė gruodžio 6 d. Nuo tada ši diena minima kaip Suomijos nepriklausomybės diena. Naujoji Sovietų Rusijos vyriausybė netrukus pripažino valstybės nepriklausomybę; vėliau prie jos prisijungė ir kitos valstybės.

Pirmuosius naujosios valstybės mėnesius paženklino pilietinis karas tarp „raudonųjų“, daugiausia kilusių iš darbininkų judėjimo, ir pilietiškai konservatyvių „baltųjų“. Nugalėjus baltiesiems, Suomija galiausiai atsisakė monarchijos. 1919 m. respublikinė konstitucija padėjo politinės sistemos pagrindus.

2017 m. jubiliejus tapo visoje šalyje vykusios atminimo programos, grindžiamos bendro kūrimo idėja, proga. Atminimo moneta buvo šių valstybinių ir visuomeninių atminimo veiklų dalis. Mozaiką galima suprasti kaip nuorodą į tai, kad valstybę sudaro įvairūs žmonės, regionai, kalbos ir patirtys.