Apyvartinių monetų rinkinys BU

Ħaġar Qim yra ant kalvos pietinėje Maltos pakrantėje, netoli Mnajdra šventyklų komplekso. Iš ten per jūrą atsiveria vaizdas iki mažosios Filfla salos. Kompleksas buvo sukurtas Maltos neolito laikotarpiu. Tuo metu salyne gyveno žemdirbių bendruomenės, kurios vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, gamino keramiką ir dar nenaudojo rašto. Todėl nei statytojų vardai, nei jų religiniai įsitikinimai neišliko.

Šie statiniai vadinami „šventyklomis“ dėl jų planų ir juose rastų kulto reikmenų. Tačiau tiksli jų paskirtis iki galo nenustatyta. Ħaġar Qim sudaro pagrindinis pastatas ir kitų statinių liekanos. Dideli kalkakmenio luitai sudaro monumentalią išorinę sieną; pro įėjimus buvo patenkama į vidines patalpas su pusapvalėmis kameromis. Kai kurie luitai sveria kelias tonas. Laikančiosioms išorinėms dalims daugiausia naudotas kietas koralinis kalkakmenis, o lengviau apdirbamas globigerininis kalkakmenis tiko vidaus patalpoms ir dekoruotiems architektūros elementams.

Tarp radinių yra altorių, dekoruotų akmens plokščių ir žmogaus figūrėlių. Kai kuriuose atvaizduose pavaizduotos itin išryškintos kūno formos. Anksčiau jos dažnai buvo aiškinamos kaip vaisingumo deivės, tačiau daugelio figūrėlių lyties ir paskirties neįmanoma patikimai nustatyti. Kilnojamieji radiniai šiandien daugiausia saugomi Nacionaliniame archeologijos muziejuje Valletta.

Maltos megalitiniai statiniai priklauso prie ankstyviausių žinomų atskirai stovinčių monumentalių akmens statinių. Vadinamoji šventyklų kultūra baigėsi 3 tūkstantmetyje pr. Kr.; jos priežastys nėra vienareikšmiškai žinomos. Vėlesni Maltos gyventojai naudojo kitokias statybos ir laidojimo tradicijas.

Moneta nebuvo susieta su vienu konkrečiu istoriniu jubiliejumi. Ji priklausė kelerius metus leistai Maltos monetų serijai, skirtai salyno priešistorinėms vietovėms. Po Ġgantija Ħaġar Qim tapo antruoju šios serijos objektu, paeiliui pristačiusiu kelis Maltos archeologinius kompleksus.