Apyvartinių monetų rinkinys BU – 2 laida

Markusdom atsirado ne kaip įprasta miesto bažnyčia, o kaip Venecijos dožų koplyčia. Jo istorija susijusi su evangelisto Markuso relikvijų perkėlimu iš Aleksandrijos į Venedig IX amžiuje. Markusas tapo miesto globėju; jo simbolis – sparnuotasis liūtas – kartu tapo Venedig Respublikos valstybiniu ženklu. Taigi bažnyčia buvo naudojama ne tik religiniais tikslais, bet ir Venecijos valstybės politinei reprezentacijai.

Dabartinė bažnyčia yra jau trečiasis statinys šioje vietoje. Ji pradėta statyti XI amžiuje, o pašventinta 1094 metais. Graikiškojo kryžiaus formos planas ir penki kupolai rodo Bizantijos sakralinės architektūros įtaką. Tokia kryptis atitiko glaudžius Venedig prekybinius ir kultūrinius ryšius su rytiniu Viduržemio jūros regionu. Kelis šimtmečius pastatas buvo plečiamas, apdailinamas ir puošiamas mozaikomis, kolonomis, skulptūromis bei vertingais įrangos elementais. Todėl užbaigimas reiškia ne vieningą statybos procesą, o ilgos statybinių pakeitimų sekos pabaigą.

Daugybė dirbinių į Venedig pateko per prekybą, taip pat dėl karinių žygių. Tarp jų – antikiniai bronziniai žirgai, po Konstantinopolio užėmimo per Ketvirtąjį kryžiaus žygį 1204 metais atgabenti į Venedig. Šiandien fasade matomi žirgai yra kopijos; originalai saugomi viduje. Auksinė altoriaus siena Pala d’Oro taip pat liudija ryšius su Bizantijos menu.

San Marco šimtmečius buvo Venedig Respublikos valstybinių ceremonijų, procesijų ir viešų pamaldų vieta. Tik XIX amžiaus pradžioje buvusi dožų koplyčia tapo Venedig patriarcho katedra. Taigi itališkai proginėje monetoje pasirinkta sukaktis siejasi ne tik su statybos istorija, bet ir su katedros, kaip religinio ir politinio ankstesnės jūrinės respublikos centro, vaidmeniu.