Apyvartinių monetų rinkinys BU

Po valstybinės nepriklausomybės nuo Jugoslawien 1991 m. Slowenien įvedė Tolar kaip savo valiutą. Jis pakeitė Jugoslawien dinarą ir taip pat tapo naujai įgytos pinigų politikos savarankiškumo išraiška. 2004 m. gegužės 1 d. įstojus į Europäische Union, prasidėjo paskutinis perėjimo prie Europos bendrosios valiutos etapas.

Norėdama įsivesti eurą, Slowenien turėjo įvykdyti Maastricht sutartyje nustatytus konvergencijos kriterijus. Jie apima kainų stabilumo, valstybės biudžeto deficito ir skolos dydžio, ilgalaikių palūkanų normų bei valiutos kurso stabilumo reikalavimus. 2004 m. Tolar buvo įtrauktas į Europos valiutų kurso mechanizmą. Jis turėjo parodyti, kad jo kursą euro atžvilgiu galima išlaikyti be didelių svyravimų. Europos institucijoms atlikus teigiamą vertinimą, perskaičiavimo kursas buvo neatšaukiamai nustatytas: 239,640 Tolar už vieną eurą.

2007 m. sausio 1 d. įvedus eurą, Slowenien tapo pirmąja iš 2004 m. į Europäische Union įstojusių šalių, priklausančia euro zonai. Trumpą pereinamąjį laikotarpį Tolar ir euras galėjo būti naudojami kaip lygiagrečios mokėjimo priemonės. Vėliau vien euras liko teisėta mokėjimo priemone. Siekiant palengvinti palyginimus ir atskleisti nepagrįstą kainų didinimą, kainos jau prieš pinigų pakeitimą ir dar kurį laiką po jo buvo nurodomos abiem valiutomis.

Įvedus eurą, Slowenien pinigų politika buvo susieta su Eurosystem, kurį sudaro Europäische Zentralbank ir nacionaliniai centriniai bankai. Sprendimai dėl pagrindinių palūkanų normų ir pinigų pasiūlos nuo tada buvo priimami bendrai visai euro zonai. Kartu prekyboje ir keliaujant į kitas euro zonos šalis išnyko valiutos kurso rizika ir tiesioginio valiutos keitimo poreikis.

Šis jubiliejus buvo ypač tinkama proga išleisti proginę monetą, nes jos tema tiesiogiai susijusi su pačia naudojama valiuta. Ant monetos esantis slowėniškas užrašas eurą vadina „bendra Europos valiuta“ ir taip išryškina ne tik techninį pakeitimą, bet ir dalyvavimą bendroje Europos valiutos erdvėje.