Andorra · 150-osios 1866 m. „Neue Reform“ metinės

Andora XIX amžiuje buvo kaimiškas bendruomeninis darinys, bendrai valdomas dviejų koprincų: Urgell vyskupo ir Prancūzijos valstybės vadovo. Vidaus politiką nustatė Consell General, kilęs iš 1419 m. įsteigto Consell de la Terra. Tačiau galimybė eiti politines pareigas ir balsavimo teisė daugiausia priklausė nuo seniai įsikūrusių ir pasiturinčių atskirų parapijų šeimų.

Nova Reforma iš esmės buvo Guillem d’Areny-Plandolit, Ordino žemvaldžio ir politiko, iniciatyvos rezultatas. Reformos dekretą 1866 m. patvirtino vyskupas-kunigaikštis Josep Caixal i Estradé; Prancūzijos pusė vėliau pritarė valdant Napoleon III. Kadangi koprincai vykdė aukščiausią valstybės valdžią, tokie patvirtinimai buvo būtini keičiant politinę santvarką.

Reforma išplėtė balsavimo teisę vyrams, kurie buvo namų ūkių galvos, ir iš naujo reglamentavo Generalinės tarybos rinkimus bei sudėtį. Taip daugiau šeimų gavo galimybę dalyvauti kunigaikštystės politiniame gyvenime. Vis dėlto apie visuotinę rinkimų teisę šiandienos prasme negalėjo būti nė kalbos: moterys buvo neįtrauktos, o vyrai, neturėję atitinkamo namų ūkio galvos statuso, taip pat neturėjo balsavimo teisės. Taigi Nova Reforma buvo žingsnis platesnio politinio dalyvavimo link, tačiau visiškai nepanaikino visuomeninių ribojimų.

Casa de la Vall iš pradžių XVI amžiaus pabaigoje buvo pastatyta kaip vienos šeimos gyvenamasis ir gynybinis namas. Generalinė taryba pastatą įsigijo 1702 m. ir daugiau kaip tris šimtmečius naudojo jį kaip posėdžių vietą. Todėl jo paprasta posėdžių salė simbolizuoja mažo bendruomeninio darinio institucinį tęstinumą. Tik 2011 m. parlamentas persikėlė į greta esantį naują pastatą.

Šis jubiliejus buvo tinkama proga išleisti proginę monetą, nes reforma aiškiai siejasi su politinio dalyvavimo raida, Generalinės tarybos istorija ir jos istorine posėdžių vieta.