2 eurai PP

Iki 1991 m. Slovėnija buvo Socialistinė Jugoslavijos Federacinė Respublika. XX a. 9-ajame dešimtmetyje joje stiprėjo politinio atsivėrimo, laisvų rinkimų ir didesnio savarankiškumo reikalavimai. Tuo pat metu gilėjo ekonominiai ir politiniai konfliktai tarp Jugoslavijos respublikų. Pasibaigus komunistiniam vienpartiniam valdymui, 1990 m. Slovėnijoje vyko daugiapartiniai rinkimai.

1990 m. gruodžio 23 d. vykusiame referendume aiški balsavimo teisę turinčių gyventojų dauguma pasisakė už nepriklausomą valstybę. 1991 m. birželio 25 d. Slovėnijos parlamentas priėmė pareiškimus ir konstitucinius aktus, reikalingus atsiskyrimui nuo Jugoslavijos. Po to kilo trumpas ginkluotas konfliktas tarp Slovėnijos pajėgų ir Jugoslavijos liaudies armijos, vadinamas Dešimties dienų karu. Brioni susitarimu nepriklausomybės įgyvendinimas iš pradžių buvo atidėtas trims mėnesiams. 1991 m. spalį Slovėnija galutinai atsiskyrė kaip valstybė. Tarptautinis pripažinimas buvo suteiktas 1992 m. pradžioje, o tų pačių metų gegužę šalis tapo Jungtinių Tautų nare.

France Prešeren buvo XIX a. slovėnų poetas. Jo kūryba padėjo įtvirtinti slovėnų kalbą kaip literatūros ir kultūros kalbą. Eilėraštis „Zdravljica“, lietuviškai apytikriai reiškiantis „Tostą“, buvo sukurtas tuo metu, kai slovėnai dar neturėjo savo valstybės ir priklausė Habsburgų imperijai. Jame laisvės viltis siejama su taikaus tautų sambūvio idėja. Septintasis posmas tapo Slovėnijos valstybiniu himnu.

Nepriklausomybės susiejimas su Prešereno tekstu valstybės įkūrimą įprasmina platesniame istoriniame kontekste: prieš šiuolaikinį politinį savarankiškumą buvo slovėnų kalbos puoselėjimas, literatūra ir slovėnų tautinės savimonės formavimasis. Todėl 25-osios metinės suteikė progą prisiminti ne tik 1991 m. įvykius, bet ir jų kultūrinę priešistorę.