Liuksemburgas · Didžiojo kunigaikščio rūmai

Didžiųjų kunigaikščių rūmai yra Liuksemburgo miesto centre. Seniausia jų dalis XVI amžiuje buvo pastatyta kaip rotušė, kai didelę tuometinės miesto teritorijos dalį sugriovė galingas parako sprogimas. Fasadą su gausiai dekoruotais langų apvadais galima priskirti flamandų įtakos renesanso architektūrai, paplitusiai tuometiniuose Pietų Nyderlanduose. Vėlesniais amžiais pastatas buvo ne kartą išplėstas ir pritaikytas naujoms paskirtims.

Iki XVIII amžiaus pabaigos pastatas buvo miesto administracijos būstinė. Prancūzijos valdymo laikotarpiu jame veikė Département des Forêts, kuriam priklausė Liuksemburgas, administracija. Po Vienos kongreso ir Didžiosios Kunigaikštystės įkūrimo pastatą iš pradžių naudojo valstybės institucijos, taip pat jame buvo Nyderlandų karaliaus, kuris tuo pat metu buvo ir Liuksemburgo didysis kunigaikštis, atstovo būstinė. Tik 1890 m. pasibaigus šiai personalinei unijai rūmai tapo oficialia Liuksemburgo valstybės vadovo rezidencija. Tuo laikotarpiu dėl perstatymų ir išplėtimų jie iš esmės įgijo dabartinį pavidalą.

Vokietijos okupacijos Antrojo pasaulinio karo metais pastatas buvo pritaikytas kitai paskirčiai, o dalis jo įrangos buvo pašalinta. Didžiajai kunigaikštienei Charlotte sugrįžus, rūmai buvo atkurti. Šiandien rūmai pirmiausia yra oficiali būstinė: juose vyksta audiencijos, priėmimai, priesaikų ceremonijos ir dalis valstybinių vizitų. Kaip privačią rezidenciją didžioji kunigaikščių šeima daugiausia naudoja Schloss Berg.

Henri nuo savo tėvo Jean abdikacijos 2000 m. yra didysis kunigaikštis, taigi ir Liuksemburgo parlamentinės monarchijos valstybės vadovas. Jo pareigos daugiausia yra konstitucinio ir reprezentacinio pobūdžio. Konkretus rūmų jubiliejus nebuvo susijęs su monetos išleidimu. Veikiau pastato pasirinkimą galima suprasti kaip monarchijos ir valstybės institucijos sąsają. Rūmai simbolizuoja ne tik dinastiją, bet ir Liuksemburgo raidą nuo administruojamo miesto ir tvirtovės iki savarankiškos Didžiosios Kunigaikštystės.