Apyvartinių monetų rinkinys BU

2015 m. sukaktis buvo susijusi ne su pirminiu vėliavos atsiradimu, o su tuo, kad 1985 m. ją perėmė tuometinės Europäische Gemeinschaften. Šis ženklas buvo sukurtas ir naudojamas dar anksčiau Europarat veikloje. Ši 1949 m. įkurta organizacija instituciniu požiūriu yra atskirta nuo Europäische Union ir daugiausia rūpinasi žmogaus teisėmis, demokratija ir teisine valstybe. Jos Ministerkomitee vėliavą priėmė 1955 m.

Žvaigždžių skaičius nereiškia valstybių narių skaičiaus. Todėl jis nepakito ir daug kartų plečiantis Europäische Gemeinschaften bei Europäische Union. Dvylika pasirinkta kaip visiškumo ir vienybės simbolis, o žiedinis išdėstymas reiškia vienybę. Todėl, įstojus naujoms valstybėms, papildomų žvaigždžių nebuvo pridėta.

Europäische Rat 1985 m. nusprendė perimti jau įsitvirtinusį Europos emblemą Europäische Gemeinschaften reikmėms. Nuo 1986 m. jos institucijos naudojo vėliavą. Šiuolaikinė Europäische Union atsirado tik 1993 m. įsigaliojus Vertrag von Maastricht. Todėl sukakties proga įprasta ją vadinti ES vėliava, nors istoriškai sukaktis susijusi su pirmtakų organizacijų sprendimu.

Vėliava kartu su Europos himnu ir Europos diena yra vienas iš bendrų Europos simbolių. Jos teisinis statusas kurį laiką buvo politiškai ginčijamas: Vertrag von Lissabon šie simboliai nebuvo aiškiai įtvirtinti kaip sutarties teksto dalys. Tačiau kelios valstybės narės atskirai pareiškė ir toliau laikysiančios vėliavą savo priklausymo Europäische Union išraiška; ES institucijos taip pat naudoja ją nepakitusią.

Ši sukaktis tiko bendrai monetos laidai, nes vėliava nėra susijusi su viena konkrečia valstybe nare. Tokios bendros laidos leidžia euro zonos šalims savo nacionalinėse monetų pusėse paminėti tą pačią Europos sukaktį, išlaikant atitinkamus valstybinius ženklus. Taip laida taip pat susiejo politinę vėliavos simboliką su euru kaip bendra mokėjimo priemone.