Coincard

Ľudovít Štúr buvo kalbininkas, rašytojas, žurnalistas ir politikas. Jis priklausė slovakų tautinio judėjimo kartai, kuri XIX amžiuje susiformavo Vengrijos karalystėje. Jos tikslas buvo įtvirtinti slovakų kalbą švietimo sistemoje, literatūroje ir viešajame gyvenime, taip pat reikalauti politinių ir kultūrinių teisių slovakų gyventojams.

Štūro laikais buvo įvairių nuomonių, kokią rašytinę kalbą turėtų vartoti slovakai. Protestantų autoriai dažnai rašė viena čekų kalbos forma, o katalikų mokslininkų aplinkoje buvo paplitusi senesnė norma, kurią parengė Anton Bernolák. Štūras ir jo bendražygiai Jozef Miloslav Hurban bei Michal Miloslav Hodža 1843 metais susitarė dėl naujos kodifikacijos, kuri daugiausia rėmėsi vidurio slovakų tarmėmis. Vėliau Štūras šią kalbos formą pagrindė kalbotyros veikaluose. Po vėlesnių pakeitimų ji tapo dabartinės slovakų bendrinės kalbos pagrindu.

Būdamas žurnalistu, Štūras leido laikraštį „Slovenskje národňje novini“ su literatūros priedu „Orol tatránski“. Taip jis sukūrė forumą politinėms diskusijoms, literatūrai ir tautinės saviorganizacijos klausimams. Kartu jis buvo Vengrijos seimo deputatas. Ten, be kita ko, jis pasisakė už socialines reformas ir slovakų kalbinių teisių pripažinimą.

Per 1848 metų revoliucijas paaštrėjo konfliktas tarp vengrų tautinio judėjimo ir nevengrų tautybių Vengrijos karalystėje. Štūras dalyvavo formuluojant slovakų politinius reikalavimus ir buvo vienas iš vadovaujančių Slowakischer Nationalrat atstovų. Ši taryba organizavo ginkluotus veiksmus prieš Vengrijos revoliucinę vyriausybę ir tam tikrą laiką bendradarbiavo su Habsburgų puse. Tačiau tikėtasi politinė savivalda nebuvo įgyvendinta.

Valstybinės proginės monetos skyrimas daugiausia paaiškinamas Štūro vaidmeniu formuojant slovakų rašytinę kalbą ir politiškai telkiant slovakų tautinį judėjimą. Abu šie procesai glaudžiai susiję su šiuolaikinės slovakų savimonės atsiradimu.