Apyvartinių monetų rinkinys proof

Jean Sibelius gimė 1865 m. pietų Suomijos Hämeenlinna ir mirė 1957 m. Järvenpää. Jis buvo kilęs iš švedakalbės šeimos, tačiau lankė suomišką mokyklą. Iš pradžių pradėjo studijuoti teisę, bet vėliau visiškai atsidėjo muzikai. Jo studijos nuvedė jį, be kita ko, į Helsinkį, Berlyną ir Vieną. Be septynių simfonijų, jis kūrė simfonines poemas, sceninę muziką, dainas ir koncertą smuikui.

Jo kūryba susiformavo laikotarpiu, kai Suomija, kaip Didžioji Kunigaikštystė, priklausė Rusijos imperijai ir kūrėsi savita suomių kultūra bei tautinė tapatybė. Keliuose kūriniuose panaudoti siužetai iš suomių nacionalinio epo „Kalevala“. Tarp jų – simfoninė poema „En saga“, „Lemminkäinen“ siuita ir didelės apimties kūrinys „Kullervo“. Sibelius susiejo šį mitologinį pasaulį su Europos profesionaliosios muzikos formomis.

Ypač glaudžiai su politine Suomijos istorija susijusi „Finlandia“. Kūrinys sukurtas 1899 m. per renginį spaudai remti, kai Rusijos valdžia vis labiau ribojo Suomijos autonomiją ir viešosios nuomonės reiškimą. Dėl cenzūros kurį laiką jis buvo atliekamas neutraliais pavadinimais. Vėliau vienai kūrinio daliai buvo sukurtas tekstas, ir ji tapo žinoma kaip „Finlandia“ himnas; tačiau Suomijos nacionalinis himnas yra kita daina.

Gamtos stebėjimai nuolat vaidino svarbų vaidmenį Sibeliuso muzikinėje vaizduotėje. Nuo 1904 m. jis su šeima gyveno Ainola – name, pavadintame jo žmonos Aino vardu, netoli Tuusulanjärvi. Kaimiška aplinka, ypač miško ir paukščių vaizdai, atsispindi jo užrašuose ir tokiuose kūriniuose kaip „Tuonelos gulbės“ ar Penktoji simfonija. Todėl monetos gamtos vaizdas nurodo ne į vieną konkretų kūrinį, o į platesnį jo kūrybos ryšį su Suomijos kraštovaizdžiu.

Jubiliejaus pasirinkimą paaiškina Sibeliuso vieta Suomijos kultūrinėje atmintyje. Jo muzika susijusi tiek su šalies kultūriniu savęs suvokimu, tiek su laikotarpiu iki Suomijos nepriklausomybės. Suomijoje jubiliejiniai metai taip pat buvo lydimi daugybės koncertų ir renginių.