Coincard su 2 x 2 €

Juan Carlos I. 1975 m., mirus diktatoriui Francisco Franco, buvo paskelbtas karaliumi. Dar 1969 m. Franco buvo numatęs jį būsimuoju valstybės vadovu. Vėliau pertvarkant Ispaniją iš diktatūros į parlamentinę demokratiją, Juan Carlos rėmė politines reformas. 1978 m. priėmus Konstituciją, Ispanija tapo parlamentine monarchija. Nuo tada karalius yra valstybės vadovas, o politinį vadovavimą vykdo išrinkta vyriausybė.

Ypatingo dėmesio Juan Carlos sulaukė per nepavykusį karinį perversmą 1981 m. vasario 23 d. Televizijos kreipimesi jis, kaip ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, pasisakė už konstitucinę santvarką. Vėlesniais metais monarchijos reputacijai, be kita ko, pakenkė vieši ginčai dėl karališkųjų rūmų ir jo žento tyrimai. 2014 m. birželio 2 d. Juan Carlos paskelbė atsisakysiąs karūnos. Kaip priežastis jis nurodė kartų kaitos ir naujų jėgų būsimoms užduotims būtinybę.

Ispanijos Konstitucijoje nėra išsamiai reglamentuota sosto atsisakymo procedūra. Tačiau joje nustatyta, kad sosto atsisakymą ir abejones dėl sosto paveldėjimo turi reglamentuoti organinis įstatymas. Todėl abi parlamento rūmai turėjo priimti atitinkamą įstatymą. Jam įsigaliojus, baigėsi Juan Carlos valdymo laikotarpis.

Felipe VI., gimęs 1968 m., yra Juan Carlos ir karalienės Sofía sūnus. Būdamas sosto įpėdiniu, jis turėjo Astūrijos princo titulą ir buvo rengiamas būsimoms valstybės vadovo pareigoms. Po tėvo sosto atsisakymo jis buvo paskelbtas karaliumi Cortes Generales akivaizdoje, abiejuose Ispanijos parlamento rūmuose. Kitaip nei karūnavimas, šis paskelbimas yra konstituciškai nustatyto pareigų perėmimo dalis.

Taigi monetos išleidimas įamžino retą valstybės įvykį – pirmąjį Ispanijos monarchijos vadovo pasikeitimą nuo 1978 m. Konstitucijos įsigaliojimo. Bendras buvusio ir naujojo karaliaus atvaizdas pabrėžia konstitucinį ir dinastinį valstybės vadovo pareigų tęstinumą.