2 eurai neapyv./BU

Ilmari Tapiovaara priklauso Suomijos dizainerių kartai, kurios darbas buvo glaudžiai susijęs su atstatymu po Antrojo pasaulinio karo. Naujiems būstams, mokykloms, studentų bendrabučiams ir viešosioms įstaigoms reikėjo tvirtų, vietą taupančių ir pramoniniu būdu gaminamų baldų. Tuo metu Suomijos medienos pramonė sudarė palankias sąlygas konstrukcijoms iš masyvios medienos ir lenktos faneros.

Tapiovaara studijavo Helsinkio meno ir amatų aukštojoje mokykloje. Studijos ir darbo laikotarpiai užsienyje supažindino jį su Europos modernizmu, taip pat su prancūzų ir šveicarų architekto Le Corbusier aplinka. Kartu jis rėmėsi Suomijos projektavimo tradicijomis, ypač Alvar Aalto išbandytais sluoksniuotos medienos apdirbimo būdais. Jam buvo svarbūs ne pavieniai kūriniai nedidelei pirkėjų grupei, o funkcionalūs daiktai, kuriuos būtų galima gaminti serijiniu būdu ir naudoti įvairiose erdvėse.

Prie žinomiausių jo projektų priskiriama Domus kėdė, iš pradžių sukurta Helsinkyje esančiam studentų bendrabučiui Domus Academica. Jos formuotos faneros dalys, trumpi porankiai ir galimybė krauti vieną ant kitos atitiko bendro naudojimo erdvių praktinius reikalavimus. Kiti plačiai paplitę jo darbai – baldų serijos Pirkka ir Mademoiselle. Be baldų, Tapiovaara kūrė interjerus ir dirbo mokytoju. Be to, jis tam tikrą laiką dalyvavo tarptautiniuose vystymo projektuose, kuriuose nagrinėjo vietinę baldų gamybą ir prieinamas medžiagas.

Pagerbimas apyvartine moneta sietinas su dizaino vaidmeniu formuojant Suomijos kultūrinį įvaizdį. XX amžiuje baldų ir pramoninis dizainas tapo tarptautiniu mastu pastebima Suomijos kultūros dalimi. Apvalus jubiliejus suteikė konkretų progą išryškinti dizainerį, kurio darbai darė įtaką kasdieniam gyvenimui būstuose ir viešosiose įstaigose. Monetos atvaizde pavaizduota apipjauta baldo dalis nurodo ne į portretą, o į tikrąją Tapiovaara darbo sritį: konstrukciją, medžiagas ir serijinę gamybą.