2 eurai neapyv./BU

Jonijos salos yra prie vakarinės Graikijos pakrantės. Tradicinei „Eptanisa“ – septynių salų – grupei priklauso Korfu, Paxos, Lefkada, Ithaka, Kefalonia, Zakynthos ir Kythira; be jų, salyną sudaro daugybė mažesnių salų. Vis dėlto Kythira yra į pietus nuo Peloponeso, taigi už tikrosios Jonijos jūros ribų. Todėl sąvoka „Eptanisa“ reiškia istorinę politinę ir kultūrinę bendriją.

Kitaip nei didelė Graikijos žemyninės dalies dalis, salos šimtmečius buvo valdomos Venecijos ir nuolat nepriklausė Osmanų imperijai. Venecijos Respublikai pasibaigus 1797 m., valdžia salose kelis kartus keitėsi. Tam tikrais laikotarpiais čia veikė Prancūzija ir Rusijos bei Osmanų imperijos sąjunga. 1800 m. susikūrė Republik der Sieben Vereinigten Inseln – formaliai Osmanų imperijai pavaldi valstybė su savivalda.

Po Napoleono karų 1815 m. salos buvo perduotos britų globai kaip Vereinigter Staat der Ionischen Inseln. Jos turėjo savo politines institucijas, tačiau buvo prižiūrimos britų vyriausiojo komisaro. XIX a. Enosis judėjimas įgijo vis daugiau įtakos; jis reikalavo prijungti salas prie jau nepriklausomos Graikijos valstybės. Šiam tikslui Jonijos parlamente ypač atstovavo vadinamieji radikalai.

Perdavimas įvyko dėl politinės permainos Graikijoje. 1862 m. nuvertus karalių Otą, Graikijos sostą užėmė Danijoje gimęs Georg I. Vėliau Didžioji Britanija sutiko perleisti savo protektoratą. Susivienijimas išplėtė tuometinę Graikijos valstybės teritoriją ir įgyvendino ilgalaikį didelės dalies salų gyventojų reikalavimą.

Vaizdiniai simboliai tarp žvaigždės spindulių perima atskirų salų tradicijas ir simbolius, tarp jų – Odisėją, simbolizuojantį Ithaka, Afroditę, simbolizuojančią Kythira, lyrą, simbolizuojančią Lefkada, ir trišakį, simbolizuojantį Paxos. Apvali sukaktis suteikė Graikijai progą priminti tiek politinį prisijungimą, tiek bendrą septynių salų tapatybę.