Graikija · 400-osios Domenikos Theotokopoulos (El Greco) mirties metinės

Išleidimo data2014-09-24

Bendras tiražas750 000

ES maksimumas750 000

Laidos3

Briaunos užrašasΕΛΛΗΝΙΚΗ ΔΗΜΟΚΡΑΤΙΑ + ★

Užrašas2014 / Dominikos Theotokopoulos Epoiei / DOMINIKOS THEOTOKOPOULOS 1541-1614 / HELLENISCHE REPUBLIK

DizainerisGeorgios Stamatopoulos

KalyklaBank of Greece - Mint, Halandri

Išleidimo proga

Moneta skirta Dominikos Theotokopoulos (1541–1614) 400-osioms mirties metinėms. Motyve pavaizduotas dailininko portretas, o fone – jo kūrybai būdingas asmens atvaizdas, atliktas jam būdinga tapybos technika. Atvaizdą papildo jo parašas „Dominikos Theotokopoulos Epoiei“, metų skaičius 2014 ir apskritas graikiškas įrašas su jo vardu bei gyvenimo datomis.

Motyvas

Monetos vidinėje dalyje pavaizduotas Dominikos Theotokopoulos portretas. Fone matomas dailininko technikai būdingas asmens portretas iš jo kūrybos. Kairėje pusėje iškalti 2014 metai ir dailininko parašas („Dominikos Theotokopoulos Epoiei“), dešinėje – Graikijos valstybinės monetų kalyklos ženklas. Aplink motyvą graikų kalba apskritimu išdėstyti tekstas „DOMINIKOS THEOTOKOPOULOS 1541-1614“ ir emisijos valstybės pavadinimas – „GRAIKIJOS RESPUBLIKA“.

Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Dominikos Theotokopoulos geriausiai žinomas ispaniškuoju pravardiniu vardu El Greco, „graikas“. Jis buvo kilęs iš Kretos, kuri tuo metu priklausė Venecijos Respublikai. Ten jis buvo išmokytas tapyti pagal kretietišką ikonų tradiciją. Ši tradicija jungė bizantinės religinės dailės formas su italų renesanso įtaka. Jo kilmė išliko svarbi jo savivokai: net ir persikėlęs į Vakarų Europą jis vartojo savo graikišką vardą.

Iš Kretos Theotokopoulos pirmiausia išvyko į Venedig. Vietos aplinka, ypač Tiziano ir Tintoretto tapyba, išmokė jį perteikti spalvas, šviesą, erdvę ir judančias figūras. Vėliau jis apsistojo Rom, kur susipažino su manierizmu. Ši dailės kryptis nutolo nuo aukštojo renesanso subalansuotų proporcijų ir teikė pirmenybę sudėtingoms kompozicijoms, neįprastoms perspektyvoms ir stipriai stilizuotoms kūno formoms.

Vėliau El Greco įsikūrė ispanų Toledo. Miestas buvo bažnytinis centras ir suteikė jam daug užsakymų altoriams, bažnyčioms ir privatiems maldos paveikslams. Vienas žinomiausių jo kūrinių yra „Das Begräbnis des Grafen von Orgaz“, esantis Santo Tomé bažnyčioje. Jame jis sujungia žemišką laidotuvių sceną su vizionierišku dangaus vaizdu. Brandžiajai jo tapybai būdingos pailgos figūros, intensyvūs spalvų kontrastai, virpanti šviesa ir erdvinis poveikis, orientuotas ne tiek į tikroviškumą, kiek į dvasinę bei emocinę raišką.

Gyvenimo metais El Greco daugiausia dirbo religiniu tapytoju ir portretistu. Vėliau jo savitas stilius kuriam laikui buvo išstumtas iš dailės istorijos akiračio. Nuo XIX amžiaus pabaigos jo kūryba buvo įvertinta iš naujo; modernizmo dailininkai jo formalią laisvę laikė naujų raiškos būdų pirmtaku.

Graikijai jis kartu įkūnija kretietiškąją graikų dailės tradiciją ir jos ryšį su italų bei ispanų kultūra. Todėl apvalus jubiliejus buvo pagrįsta proga tarptautiniu mastu žinomą graikų kilmės menininką pagerbti apyvartinėje monetoje.