2 eurai neapyv./BU

Belgisches Rotes Kreuz atsiradimas susijęs su tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus judėjimu. Jo pradžią paskatino šveicarų verslininkas Henry Dunant po Solferino mūšio 1859 metais. Jis stebėjo nepakankamą sužeistų karių priežiūrą ir pasiūlė steigti savanoriškas pagalbos draugijas, kurios gydytų sužeistuosius nepaisydamos jų priklausomybės. Iš šios iniciatyvos 1863 metais Genf atsirado vėliau tapęs Internationale Komitee vom Roten Kreuz.

Belgisches Rotes Kreuz buvo įsteigtas 1864 m. vasario 4 d. ir todėl priklauso ankstyvosioms nacionalinėms Raudonojo Kryžiaus draugijoms. Tais pačiais metais buvo priimta pirmoji Genfer Konvention. Joje buvo nustatyta sužeistų karių ir karo sanitarinio personalo apsauga. Raudonas kryžius baltame fone buvo įtvirtintas kaip apsaugos ženklas; jo spalvos yra atvirkštinės Šveicarijos vėliavos spalvoms ir nurodo judėjimo atsiradimo vietą.

Organizacijos veikla neapsiribojo ginkluotais konfliktais. Jos uždaviniai taip pat apima pagalbą nelaimių atvejais, pirmosios pagalbos mokymą, kraujo donorystės tarnybas, socialinę paramą ir dalyvavimą ieškant dingusių asmenų bei atkuriant šeimos ryšius. Jos veikla grindžiama žmoniškumo, nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo, savanoriškumo, vienybės ir visuotinumo principais.

Belgijos organizacija taip pat atspindi federalinę ir daugiakalbę šalies struktūrą. Jos veiklą daugiausia vykdo olandiškai kalbanti ir prancūziškai kalbanti bendruomenių asociacijos; organizaciniu požiūriu atsižvelgiama ir į vokiškai kalbančią bendruomenę. Todėl abi pagrindinės šalies kalbos viešuose organizacijos pristatymuose reguliariai vartojamos greta viena kitos.

Laikotarpis nuo 1864 iki 2014 metų sudarė apvalią pusantro šimtmečio sukaktį. Ši sukaktis taip pat tiko kaip proga išleisti apyvartinę proginę monetą, nes Raudonasis Kryžius yra ir Belgijos institucija, ir tarpvalstybinio humanitarinio judėjimo dalis. Taigi tema susieja nacionalinę istoriją su tarptautinės humanitarinės teisės normomis ir tarptautiniu mastu organizuojama pagalba.