Apyvartinių monetų rinkinys proof

Tove Jansson priklausė Suomijos švedakalbei mažumai ir savo literatūros kūrinius rašė švedų kalba. Ji užaugo Helsinkyje menininkų šeimoje: jos tėvas Viktor Jansson buvo skulptorius, motina Signe Hammarsten-Jansson – iliustratorė ir grafikė. Pati Tove Jansson įgijo vaizduojamojo meno išsilavinimą ir iš pradžių daugiausia dirbo tapytoja, piešėja bei iliustratore. Be knygų iliustracijų, ji kūrė politines karikatūras ir sienų tapybos kūrinius.

Ypač išgarsėjo ji dėl muminų – trolius primenančių fantastinių būtybių šeimos. Pirmoji knyga apie muminus išleista 1945 m. Vėlesnėse knygose ir paveikslėlių knygose Jansson išplėtojo Muminų slėnį į savitą literatūrinį pasaulį. Už vaikams pritaikytų pasakojamų nuotykių dažnai slypi tokios temos kaip vienatvė, baimė, laisvė, šeimos vienybė ir gebėjimas priimti pokyčius. Jansson pati piešė savo veikėjus, taip pat prisidėjo prie jų sklaidos komiksų forma. Vėliau atsirado daugybė pjesių, televizijos laidų ir kitų kūrinių adaptacijų.

Jos kūryba neapsiribojo vaikų literatūra. Ji taip pat skelbė romanus ir apsakymus suaugusiesiems, tarp jų – „Vasaros knyga“. Šiame ir kituose tekstuose ji nagrinėjo tarpusavio santykius, gyvenimą salose, taip pat žmogaus ir gamtos santykį. Daugelį vasarų ji praleisdavo su savo gyvenimo drauge, grafike Tuulikki Pietilä, mažoje Suomijos įlankos saloje.

Suomijai Jansson įkūnija tiek šalies švedakalbę literatūrą, tiek jos vaizduojamąjį meną. Jos veikėjai paplito už Suomijos ribų, o jos knygos kartu išliko glaudžiai susijusios su Suomijos pakrančių ir salų kraštovaizdžiu. Todėl jubiliejiniai metai suteikė valstybinę progą apyvartinėje monetoje pagerbti ne tik muminų kūrėją, bet ir įvairiapusę jos, kaip rašytojos, tapytojos, iliustratorės bei komiksų dailininkės, veiklą.