Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 149 2013
2 eurų moneta
UNC/BU
2 eurai, 16 monetų rinkinys
Suomija · 1863 m. landtagas
Tiražas1 500
Išleidimo kaina140,00 €
Išleidimo data2015-11-15
PakuotėĮspaudžiamas albumas
Briaunos užrašasSUOMI FINLAND + 3 liūčių galvos
Rinkinio kaina (16 monetos)135,00 €
Išleidimo proga
Moneta skirta 1863 m. Reichstag sušaukimo 150-osioms metinėms – šis įvykis Suomijoje žymėjo tikrosios demokratijos ir didesnio politinio dalyvavimo pradžią. Centre pavaizduotas skaičius 1863, kurio skaitmuo 6 suformuotas kaip dygstantis augalo ūglis ir simbolizuoja naują demokratijos bei raidos pradžią. Po juo puslankiu išdėstytas įrašas „SUOMI FINLAND“, atskirtas monetų kalyklos ženklu ir metų nuoroda.
Motyvas
2 eurų proginės monetos centre pavaizduoti 1863 metai, o skaitmuo 6 vaizduoja tiesiai dygstantį augalo ūglį – tai turėtų simbolizuoti demokratijos ir vystymosi pradžią Suomijoje. Apačioje puslankiu įrašytas monetą išleidusios valstybės pavadinimas „SUOMI FINLAND“; abu valstybės pavadinimus skiria monetų kalyklos ženklas ir metų nuoroda „2013“.
1863 m. Reichstag sušaukimas pradėjo „nušvitimo“ laikotarpį. Suomijoje 1863 metai žymėjo tikros demokratijos, skaidrios spaudos veiklos ir teisės vartoti suomių kalbą pradžią. Pradėjus rengti reguliarius Reichstag posėdžius, suomių galimybės daryti įtaką savo šalies reikalams pagerėjo beprecedenčiu mastu. Tais metais patekėjo Suomijos demokratijos žvaigždė.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
1863 m. Reichstag sušaukimas pradėjo „nušvitimo“ laikotarpį. Suomijoje 1863 metai žymėjo tikros demokratijos, skaidrios spaudos veiklos ir teisės vartoti suomių kalbą pradžią. Pradėjus rengti reguliarius Reichstag posėdžius, suomių galimybės daryti įtaką savo šalies reikalams pagerėjo beprecedenčiu mastu. Tais metais patekėjo Suomijos demokratijos žvaigždė.
Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
1863 m. Suomija nebuvo nepriklausoma valstybė, o nuo 1809 m. buvo autonominė didžioji kunigaikštystė Rusijos imperijoje. Rusijos imperatorius kartu valdė ir kaip Suomijos didysis kunigaikštis. Šalis išsaugojo savo administraciją, įstatymų leidybos tradiciją ir teisės sistemą, tačiau po 1809 m. Porvoo landtago Suomijos luomai daugiau kaip penkis dešimtmečius nebebuvo šaukiami. Todėl politiniai sprendimai daugiausia priklausė nuo imperatoriaus ir Suomijos senato.
Galiausiai 1863 m. Aleksandras II sušaukė luomus į Helsinki. Tuometinis „luomų susirinkimas“ dar nebuvo parlamentas šiandienine prasme. Jį sudarė keturi atskirai posėdžiavę luomai: bajorija, dvasininkija, miestiečiai ir valstiečiai. Didelė dalis gyventojų nebuvo tiesiogiai atstovaujama. Įstatymų projektus iš esmės teikdavo valdovas; luomai, be kita ko, svarstė įstatymus, mokesčius ir ekonominius klausimus. Vis dėlto taip vėl buvo sukurta institucinė sistema, kurioje Suomijos visuomenės atstovai dalyvavo leidžiant įstatymus ir galėjo viešai svarstyti skundus bei politinius reikalavimus.
Atnaujintas luomų susirinkimų šaukimas pradėjo reguliaresnę parlamentinę veiklą. Vėliau nauja landtago tvarka nustatė, kad luomai turi rinktis nustatytais intervalais. Taip formavosi politinė viešoji erdvė, kurioje vis didesnę įtaką įgijo partijos, draugijos ir laikraščiai. Taip pat 1863 m. Aleksandras II išleido kalbos įsaką, kuriuo siekta palaipsniui išplėsti suomių kalbos vartojimą administracijoje ir teisingumo sistemoje. Tai buvo susiję su Suomijos nacionaliniu judėjimu ir siekiu sustiprinti suomiškai kalbančios gyventojų daugumos padėtį, palyginti su iki tol vyravusia švedų kalba.
Luominis parlamentas, nepaisant šių pokyčių, išliko socialiai ribotas. Tik 1906 m. parlamento reforma jį pakeitė vienų rūmų parlamentu, grindžiamu visuotine ir lygia rinkimų teise. Moterys tuo pat metu įgijo ir aktyviąją, ir pasyviąją rinkimų teisę. Todėl 1863 m. sušaukimas visų pirma laikomas raidos, vedusios nuo luominio atstovavimo prie šiuolaikinio Suomijos parlamento, pradžia. Apvalus jubiliejus suteikė progą prisiminti šią institucinę naujo pradžią.
Galiausiai 1863 m. Aleksandras II sušaukė luomus į Helsinki. Tuometinis „luomų susirinkimas“ dar nebuvo parlamentas šiandienine prasme. Jį sudarė keturi atskirai posėdžiavę luomai: bajorija, dvasininkija, miestiečiai ir valstiečiai. Didelė dalis gyventojų nebuvo tiesiogiai atstovaujama. Įstatymų projektus iš esmės teikdavo valdovas; luomai, be kita ko, svarstė įstatymus, mokesčius ir ekonominius klausimus. Vis dėlto taip vėl buvo sukurta institucinė sistema, kurioje Suomijos visuomenės atstovai dalyvavo leidžiant įstatymus ir galėjo viešai svarstyti skundus bei politinius reikalavimus.
Atnaujintas luomų susirinkimų šaukimas pradėjo reguliaresnę parlamentinę veiklą. Vėliau nauja landtago tvarka nustatė, kad luomai turi rinktis nustatytais intervalais. Taip formavosi politinė viešoji erdvė, kurioje vis didesnę įtaką įgijo partijos, draugijos ir laikraščiai. Taip pat 1863 m. Aleksandras II išleido kalbos įsaką, kuriuo siekta palaipsniui išplėsti suomių kalbos vartojimą administracijoje ir teisingumo sistemoje. Tai buvo susiję su Suomijos nacionaliniu judėjimu ir siekiu sustiprinti suomiškai kalbančios gyventojų daugumos padėtį, palyginti su iki tol vyravusia švedų kalba.
Luominis parlamentas, nepaisant šių pokyčių, išliko socialiai ribotas. Tik 1906 m. parlamento reforma jį pakeitė vienų rūmų parlamentu, grindžiamu visuotine ir lygia rinkimų teise. Moterys tuo pat metu įgijo ir aktyviąją, ir pasyviąją rinkimų teisę. Todėl 1863 m. sušaukimas visų pirma laikomas raidos, vedusios nuo luominio atstovavimo prie šiuolaikinio Suomijos parlamento, pradžia. Apvalus jubiliejus suteikė progą prisiminti šią institucinę naujo pradžią.
Verta žinoti
2015 m. Mint of Finland išleido 2 € proginių monetų rinkinį, kuriame yra visos 16 proginių monetų emisijų nuo 2004 iki 2014 m. Monetos yra neapyvartoje. Rinkinio tiražas – 1.500 egzempliorių. Monetos jau įtrauktos į ankstesnių metų tiražus. Išleidimo kaina buvo 140,00 €.