2 eurai neapyv./BU

Liuksemburgas yra parlamentinė monarchija. Valstybės vadovas yra kilęs iš Nassau-Weilburg giminės, o jo įgaliojimus riboja konstitucija. 1981 m. gimęs Guillaume yra vyriausias Henri ir didžiosios kunigaikštienės Maria Teresa sūnus. 2000 m. jo tėvui pradėjus valdyti šalį, jis tapo sosto įpėdiniu ir oficialiu sosto paveldėtoju. Henri atsisakius sosto 2025 m. spalį, Guillaume yra Liuksemburgo didysis kunigaikštis.

Stéphanie de Lannoy gimė 1984 m. Belgijoje. Ji kilusi iš Belgijos aristokratų giminės Lannoy, kurios pavadinimas siejamas su vietove istoriniame Hainaut regione. Prieš susituokdama ji studijavo, be kita ko, germanistiką. Po santuokos ji tapo Liuksemburgo sosto įpėdinio žmona ir didžiąja kunigaikštiene. Po valdžios pasikeitimo 2025 m. ji turi didžiosios kunigaikštienės titulą.

Iškilmės vyko 2012 m. spalį Liuksemburgo mieste. Kitą dieną po civilinės santuokos ceremonijos rotušėje įvyko religinė ceremonija Notre-Dame katedroje. Civilinė santuoka anksčiau tapo galima pakeitus Liuksemburgo didžiosios kunigaikštystės rūmų statutą; dinastijos nariams taip pat reikėjo valstybės vadovo sutikimo, kad išsaugotų savo vietą sosto paveldėjimo eilėje. Todėl ši santuoka, be privataus pobūdžio, turėjo ir dinastinę bei konstitucinės teisės reikšmę.

Liuksemburgas savo proginėse monetose reguliariai įamžina didžiosios kunigaikštystės rūmų įvykius, pavyzdžiui, sosto valdymo jubiliejus, gimtadienius, gimimus ir mirtis. Tai susiję su dinastijos vaidmeniu kaip matoma valstybės tęstinumo dalimi. Tuometinio sosto įpėdinio santuoka šiame kontekste tiko kaip nacionalinis atminimo motyvas. Liuksemburgiškas posakis „Prënzenhochzäit“ reiškia „princo vestuvės“ ir buvo įprastas viešųjų iškilmių pavadinimas. Monetos išleidimas tais pačiais santuokos metais tiesiogiai susiejo dinastinį įvykį su tuometiniu monetų kaldinimu.