Liuksemburgas · Vilhelmo IV mirties 100-osios metinės

Guillaume IV., vokiškai Wilhelm IV., gimė 1852 m.; jo tėvas buvo vėliau didžiuoju kunigaikščiu tapęs Adolph. 1890 m. Liuksemburgo valdovų dinastija iš Nyderlandų Oranien-Nassau namų linijos perėjo Nassau-Weilburg linijai, o 1905 m. Guillaume paveldėjo sostą iš savo tėvo. Jo valdymas truko iki mirties ir sutapo su laikotarpiu, kai Liuksemburgas dėl geležies ir plieno pramonės plėtros ekonomiškai ir socialiai keitėsi.

Guillaume IV. buvo vedęs Maria Anna von Portugal iš Braganza namų. Pora susilaukė šešių dukterų, tačiau neturėjo sūnaus. Tai iškėlė dinastijos paveldėjimo klausimą, nes galiojusios dinastijos taisyklės iš esmės numatė vyriškąją paveldėjimo liniją. 1907 m. priimtas sprendimas pripažino vyriausiąją dukterį Marie-Adélaïde sosto paveldėtoja. Taip pirmą kartą buvo parengtas moters paveldėjimas Liuksemburgo soste pačioje dinastijoje. Dėl sunkios Guillaume ligos jo žmona nuo 1908 m. ėjo regentės pareigas. Po jo mirties sostą paveldėjo Marie-Adélaïde.

Tolesnis ryšys su Henri siejamas per antrąją Guillaume dukterį Charlotte. 1919 m. ji tapo didžiąja kunigaikštiene, kai Marie-Adélaïde atsisakė sosto. Charlotte sūnus Jean valdė nuo 1964 iki 2000 m.; po jo sostą paveldėjo jo sūnus Henri. Taigi Guillaume IV. yra Henri prosenelis. Todėl bendras atvaizdas nurodo ne tik į du valstybės vadovus, bet ir į Liuksemburgo didžiųjų kunigaikščių dinastijos genealoginį tęstinumą per moteriškąją paveldėjimo liniją.

Konkreti monetos išleidimo proga buvo šimtosios Guillaume IV. mirties metinės. Šis jubiliejus įtrauktas į seriją, kurioje Liuksemburgas pristato savo didžiųjų kunigaikščių dinastijos narius ir jų ryšius su tuo metu valdžiusiu valstybės vadovu. Kartu ši proga primena anuometinę sosto paveldėjimo pertvarką, leidusią išsaugoti dinastijos tęstinumą.