2 eurai neapyv./BU

Jubiliejus susijęs su euro banknotų ir monetų įvedimu 2002 m. sausio 1 d. Kaip apskaitos pinigai euras egzistavo jau nuo 1999 m. sausio 1 d. Nuo to momento dalyvaujančių nacionalinių valiutų kursai buvo negrįžtamai nustatyti; pervedimai, sąskaitų tvarkymas ir sandoriai finansų rinkose jau galėjo būti vykdomi eurais. Grynieji pinigai iš pradžių ir toliau cirkuliavo atitinkamomis nacionalinėmis valiutomis.

Bendrosios valiutos pagrindas buvo Maastrichto sutartyje sutarta ekonominė ir pinigų sąjunga. Kad galėtų dalyvauti, valstybės turėjo atitikti tam tikrus kainų stabilumo, viešųjų finansų, valiutų kursų ir ilgalaikių palūkanų normų reikalavimus. Pinigų politika buvo perduota Europäische System der Zentralbanken, o euro zonoje ją koordinuoja Europäische Zentralbank. 1999 m. vienuolika valstybių pirmiausia įsivedė eurą kaip apskaitos pinigus; 2001 m. prie jų prisijungė Graikija. Taigi 2002 m. pradžioje dvylika šalių vienu metu perėjo prie grynųjų eurų. Ankstesnių valiutų banknotai ir monetos per trumpą pereinamąjį laikotarpį buvo išimti iš apyvartos.

Iki 2012 m. euro zona, prie jos prisijungus Slovėnijai, Kiprui, Maltai, Slovakijai ir Estijai, išaugo iki 17 valstybių narių. Todėl moneta priminė ne tik perėjimą prie grynųjų pinigų, bet ir bendros valiutos teritorijos plėtrą. Euro monetos turi bendrą europinę ir konkrečiai šaliai skirtą pusę, tačiau visoje euro zonoje, nepriklausomai nuo emisijos valstybės, yra teisėta mokėjimo priemonė.

Šiai proginei monetai visos tuometinės euro zonos valstybės narės nukaldino tą patį pagrindinį motyvą. Jo dizainą viešame internetiniame balsavime išrinko piliečiai ir gyventojai. Buvo galima rinktis iš penkių projektų, kuriuos iš visos Europos mastu surengto dizaino konkurso atrinko ekspertų komisija. Priimto projekto autorius buvo Helmut Andexlinger, Münze Österreich graveris. Bendra emisija pabrėžė tarpvalstybinį progos pobūdį, o valstybės pavadinimas, monetų kalyklos ženklas ir briaunos įrašas kiekvienoje šalyje liko skirtingi.