Deutsch
English
Français
Español
Italiano
Nederlands
Português
Slovenčina
Hrvatski
Slovenščina
Lietuvių
Eesti
Български
CC 108 2012
Cirkuliacinių monetų rinkinys
UNC/BU
Apyvartinių monetų rinkinys BU
Suomija · 10 metų eurų grynųjų pinigų ввод
Tiražas10 000
Išleidimo kaina29,00 €
Išleidimo data2012-01-12
PakuotėCirkuliacinių monetų rinkinys
Briaunos užrašasSUOMI FINLAND + 3 liūčių galvos
Rinkinio kaina (2 monetos)21,90 €
Išleidimo proga
Bendroji laida skirta euro įvedimo dešimtosioms metinėms. Centre pavaizduotas euro ženklas, apsuptas žmonių, Europos Centrinio Banko bokšto, laivų, gamyklų ir vėjo jėgainių, simbolizuojančių finansų pasaulį, prekybą, pramonę, energetiką, mokslinius tyrimus ir plėtrą. Helmut Andexlinger sukurtas projektas buvo išrinktas viešame internetiniame balsavime.
Motyvas
Euro ženklas monetos vidinėje dalyje pabrėžia, kad euras tapo itin svarbiu veiksniu Europoje ir visame pasaulyje bei per pastaruosius dešimt metų išsivystė į pasaulinį tarptautinės valiutų sistemos veikėją. Aplink euro ženklą išdėstyti dizaino elementai simbolizuoja euro reikšmę žmonėms, finansų pasauliui (ECB bokštas), prekybai (laivai), pramonei (gamyklos), energetikos sektoriui ir moksliniams tyrimams bei plėtrai (vėjo jėgainės). Menininko inicialai „AH“ yra po ECB bokšto atvaizdu. Išleidžiančių valstybių pavadinimai jų valstybine kalba įspausti virš motyvo centre, o datos 2002-2012 – po juo.
Ant išorinio monetos žiedo pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Ant išorinio monetos žiedo pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.
Pagrindinė informacija tema
Euras atsirado Europos ekonominės ir pinigų sąjungos pagrindu. Jos pagrindai buvo nustatyti Mastrichto sutartyje, kuri įsigaliojo 1993 m. Tikslas buvo bendra pinigų politika toms ES valstybėms narėms, kurios atitiko tam tikras ekonomines ir teisines sąlygas. Už pinigų politiką buvo atsakinga Europos centrinių bankų sistema, vadovaujama Europos Centrinio Banko.
Jau 1999 m. sausio 1 d. euras buvo įvestas kaip valiuta. Tačiau iš pradžių jis egzistavo tik kaip negrynieji pinigai, pavyzdžiui, atliekant pavedimus, banko sąskaitose ir prekiaujant finansų rinkose. Dalyvaujančių nacionalinių valiutų keitimo kursai buvo negrįžtamai nustatyti. Pereinamuoju laikotarpiu banknotai ir monetos Vokietijos markėmis, frankais, liromis ir kitomis ankstesnėmis valiutomis tebebuvo naudojami kasdieniame gyvenime.
Tik 2002 m. sausio 1 d. į apyvartą išleisti eurų banknotai ir monetos. Todėl 2012 m. sukaktis susijusi su grynųjų pinigų įvedimu, o ne su valiutos sukūrimu 1999 m. Perėjimas buvo didelė logistinė užduotis: reikėjo pagaminti ir paskirstyti grynuosius pinigus, pritaikyti automatus ir kasų sistemas, o pereinamuoju laikotarpiu kainas dažnai nurodyti senąja ir naująja valiuta. Po trumpų lygiagretaus naudojimo laikotarpių ankstesni nacionaliniai banknotai ir monetos dalyvaujančiose valstybėse prarado teisėtos mokėjimo priemonės statusą.
Bendrų grynųjų pinigų įvedimas pinigų sąjungą gyventojams padarė tiesiogiai matomą. Kartu jis supaprastino mokėjimus ir kainų palyginimą tarp valstybių sienų. Tačiau ne visos Europos Sąjungos valstybės narės dalyvavo euro zonoje. Euro zoną taip pat keitė vėlesni įstojimai; paskutinė prieš sukaktį bendrąją valiutą 2011 m. įsivedė Estija.
Sukaktis buvo tinkama proga bendrai monetų laidai, nes apyvartinės monetos turi ir vienodus europinius, ir skirtingus nacionalinius dizaino elementus. Bendras proginis motyvas galėjo pavaizduoti tarpvalstybinę grynųjų pinigų funkciją, o atitinkamas valstybės pavadinimas leido atskirti atskiras emisijos valstybes. Tokios bendros laidos išleidžiamos tik pasirinktomis visos Europos masto progomis.
Jau 1999 m. sausio 1 d. euras buvo įvestas kaip valiuta. Tačiau iš pradžių jis egzistavo tik kaip negrynieji pinigai, pavyzdžiui, atliekant pavedimus, banko sąskaitose ir prekiaujant finansų rinkose. Dalyvaujančių nacionalinių valiutų keitimo kursai buvo negrįžtamai nustatyti. Pereinamuoju laikotarpiu banknotai ir monetos Vokietijos markėmis, frankais, liromis ir kitomis ankstesnėmis valiutomis tebebuvo naudojami kasdieniame gyvenime.
Tik 2002 m. sausio 1 d. į apyvartą išleisti eurų banknotai ir monetos. Todėl 2012 m. sukaktis susijusi su grynųjų pinigų įvedimu, o ne su valiutos sukūrimu 1999 m. Perėjimas buvo didelė logistinė užduotis: reikėjo pagaminti ir paskirstyti grynuosius pinigus, pritaikyti automatus ir kasų sistemas, o pereinamuoju laikotarpiu kainas dažnai nurodyti senąja ir naująja valiuta. Po trumpų lygiagretaus naudojimo laikotarpių ankstesni nacionaliniai banknotai ir monetos dalyvaujančiose valstybėse prarado teisėtos mokėjimo priemonės statusą.
Bendrų grynųjų pinigų įvedimas pinigų sąjungą gyventojams padarė tiesiogiai matomą. Kartu jis supaprastino mokėjimus ir kainų palyginimą tarp valstybių sienų. Tačiau ne visos Europos Sąjungos valstybės narės dalyvavo euro zonoje. Euro zoną taip pat keitė vėlesni įstojimai; paskutinė prieš sukaktį bendrąją valiutą 2011 m. įsivedė Estija.
Sukaktis buvo tinkama proga bendrai monetų laidai, nes apyvartinės monetos turi ir vienodus europinius, ir skirtingus nacionalinius dizaino elementus. Bendras proginis motyvas galėjo pavaizduoti tarpvalstybinę grynųjų pinigų funkciją, o atitinkamas valstybės pavadinimas leido atskirti atskiras emisijos valstybes. Tokios bendros laidos išleidžiamos tik pasirinktomis visos Europos masto progomis.
Verta žinoti
Šiame apyvartinių monetų rinkinyje yra visi septyni nominalai nuo 1 cento iki 1 euro, taip pat dvi 2012 m. 2 € proginės monetos „10 metų euro grynųjų pinigų“ (CC108) ir „Helene Schjerfbeck 150-osios gimimo metinės“ (CC130), nominalioji vertė: 5,88 €.