San Marinas · 500-osios Sandro Botticelli mirties metinės

Sandro Botticelli apie 1445 m. gimė Florencijoje Alessandro di Mariano Filipepi vardu. Meninį vardą jis, tikėtina, perėmė iš šeimos aplinkos. Jis mokėsi Fra Filippo Lippi dirbtuvėje, o vėliau savarankiškai dirbo Florencijoje. Tarp jo užsakovų buvo bažnytinės institucijos ir Medici aplinkos nariai. Be religinių paveikslų, jis kūrė antikinės mitologijos vaizdus. Kurį laiką jis taip pat dirbo Romoje, kur kūrė freskas Siksto koplyčiai. Botticelli mirė 1510 m. Florencijoje ir buvo palaidotas Ognissanti bažnyčioje.

„Pavasaris“, dažniausiai žinomas itališku pavadinimu „Primavera“, tikriausiai buvo nutapytas XV a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje arba XVI a. devintojo dešimtmečio pradžioje. Tiksli užsakymo aplinkybė ir numatyta prasmė iki galo nėra aiškios. Šiuo metu paveikslas saugomas Uficių galerijoje Florencijoje. Apelsinmedžių giraitėje vaizduojamos kelios graikų ir romėnų mitologijos figūros: Venera, Amūras, Merkurijus, trys Charitės, taip pat Zephyr, Chloris ir Flora. Tai nėra paprasta vieno antikinio pasakojimo iliustracija. Scenoje susiejami įvairūs motyvai, be kita ko, siejami su pavasariu, meile, vaisingumu ir virsmu.

Trys Charitės kildinamos iš antikinių įsivaizdavimų apie moteriškas dievybes, siejamas su grakštumu, šventine nuotaika ir visuomenine darna. Jų tradiciniai vardai yra Aglaia, Euphrosyne ir Thalia. „Linksmumas“ šiuo atveju atitinka Euphrosyne. Botticelli vaizduoja tris moteris peršviečiamais drabužiais, atliekančias ratelio šokio judesį. Būtent ši ištrauka tinka kaip savarankiškas vaizdinis motyvas, nes figūros išlieka atpažįstamos ir už daugiafigūrės bendros kompozicijos ribų.

Temos pasirinkimas susijęs su apvaliomis mirties metinėmis ir Botticelli vaidmeniu Florencijos Renesanse. San Marinui ši proga taip pat suteikė galimybę atsigręžti į Italijos meno ir kultūros istorijos kūrinį, nevaizduojant tiesiogiai su San Marinu susijusio istorinio objekto.