Liuksemburgas · Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės herbas

Didysis kunigaikštis Henri gimė 1955 m. kaip vėliau didžiuoju kunigaikščiu tapusio Jean ir didžiosios kunigaikštienės Joséphine-Charlotte vyriausiasis sūnus. Valstybės vadovo pareigas jis perėmė 2000 m. spalį, kai jo tėvas atsisakė sosto. Luxemburg yra parlamentinė demokratija konstitucinės paveldimosios monarchijos forma. Didysis kunigaikštis atstovauja valstybei užsienyje, formaliai skiria vyriausybę ir skelbia įstatymus. Jo įgaliojimus riboja konstitucija ir parlamentinės procedūros.

Didžiojo kunigaikščio herbe Luxemburg heraldika susiejama su Nassau namų heraldika. Tradicinį Luxemburg herbą sudaro horizontalios sidabrinės ir mėlynos juostos bei raudonas karūnuotas liūtas su dviem uodegomis. Jis siekia viduramžių Luxemburg grafus. Nassau heraldikos elementuose pavaizduotas auksinis liūtas mėlyname lauke, nusėtame auksinėmis skiedromis. Asmeniniuose didžiųjų kunigaikščių herbuose abi tradicijos sujungiamos. Taip herbas nurodo ir šalį, ir valstybės vadovo dinastiją.

Luxemburg ryšys su Nassau namais užsimezgė XIX amžiuje. Iki 1890 m. didžioji kunigaikštystė buvo susieta personaline unija su Niederlande. Mirus Niederlande karaliui ir Luxemburg didžiajam kunigaikščiui Wilhelm III., dėl tuo metu galiojusių paveldėjimo taisyklių Luxemburg karūna atiteko Nassau kunigaikščiui Adolph von Nassau. Nuo tada Nassau linija suteikia Luxemburg valstybės vadovus.

Moneta išleista dešimtaisiais Henri kadencijos metais. Tačiau oficialiame pavadinime nurodomas ne sosto jubiliejus, o tik didžiojo kunigaikščio herbas kaip vaizduojamas objektas. Todėl konkretus istorinis jubiliejus negali būti patikimai laikomas išleidimo proga. Ši tema veikiau priklauso Luxemburg monetų motyvų grupei, susijusiai su valstybės vadovu, monarchija ir jos heraldiniais ženklais.