San Marinas · 800-osios Francesco d'Assisi mirties metinės

Francesco d’Assisi gimė Assisi vardu Giovanni di Pietro di Bernardone. Jis buvo kilęs iš pasiturinčios pirklių šeimos, tačiau po religinės krizės pasirinko skurdo ir pagalbos stokojantiems gyvenimą. Jo aplinkai taip pat priklausė Klara von Assisi, kuri, sekdama jo pavyzdžiu, įkūrė klarisių bendruomenę.

Iš pradžių nedidelės jo bendražygių grupės išaugo Mažesniųjų brolių ordinas, dar vadinamas pranciškonais. Francesco ypatingą reikšmę teikė gyvenimui be asmeninės nuosavybės, Evangelijos skelbimui ir tiesioginei pagalbai ligoniams bei atstumtiesiems. Ordino regulę XIII amžiuje pripažino Bažnyčia. Taip pranciškonų ordinas tapo vienu iš ankstyvųjų elgetaujančiųjų ordinų, kurie ilgam laikui paveikė religinį gyvenimą ir sielovadą Europos miestuose.

Francesco dvasingumas atsiskleidžia ir išlikusiuose jo raštuose bei maldose. Ypač žinoma „Saulės giesmė“, kurioje saulė, mėnulis, vanduo, ugnis ir žemė įvardijami kaip kūrinijos dalys. Šis tekstas taip pat laikomas ankstyvu italų liaudies kalbos liudijimu. Be to, pasakojama, kad paskutiniaisiais gyvenimo metais Francesco nešiojo Kristaus žaizdų žymes. Po mirties jis netrukus buvo paskelbtas šventuoju.

Jo kultas neapsiriboja Italija. Pranciškonų bendruomenės paplito daugelyje šalių, o Francesco tapo neatsiejama Europos religijos ir kultūros istorijos figūra. Jo vardas taip pat siejamas su Assisi, kuris, kaip piligrimystės vieta, atlieka svarbų vaidmenį.

Šio įvykio pasirinkimą proginei monetai galima paaiškinti bažnyčios istorijos, italų kultūros ir iki šiol visame pasaulyje žinomos asmenybės sąsaja. San Marino ši laida taip pat suteikia galimybę pristatyti katalikiškos Europos kultūros erdvės temą, nors nebūtina, kad šventasis būtų tiesiogiai biografiškai susijęs su šia mažąja valstybe.