Prancūzija · 10 metų EPS

Ekonominė ir pinigų sąjunga atsirado remiantis Mastrichto sutartimi, kuri įsigaliojo 1993 m. Joje buvo nustatytas laipsniškas perėjimas prie bendros valiutos. Dalyvavimo sąlygos, be kita ko, buvo kainų stabilumo, valstybės skolos, biudžeto deficito, ilgalaikių palūkanų normų ir valiutų kursų stabilumo reikalavimai. Taip buvo siekiama užkirsti kelią tam, kad smarkiai besiskiriančios ekonomikos, prieš tai nesuartėjusios, perimtų bendrą pinigų politiką.

Prasidėjus trečiajam etapui, dalyvaujančių nacionalinių valiutų kursai buvo galutinai ir neatšaukiamai nustatyti. Iš pradžių euras egzistavo tik kaip negrynieji pinigai, pavyzdžiui, atliekant pavedimus, laikant lėšas banko sąskaitose ir prekiaujant finansų rinkose. Banknotai ir monetos į apyvartą išleisti tik 2002 m. sausio 1 d. Pereinamuoju laikotarpiu grynaisiais pinigais dar buvo atsiskaitoma ankstesnėmis nacionalinėmis valiutomis. Vėliau jos neteko teisėtos mokėjimo priemonės statuso, tačiau daugeliu atvejų jas ir toliau buvo galima iškeisti atitinkamuose centriniuose bankuose.

Bendra pinigų politika buvo perduota Eurosistemai, kurią sudaro Europos Centrinis Bankas ir euro zonos valstybių centriniai bankai. Europos Centrinis Bankas buvo įsteigtas 1998 m., jo būstinė yra Frankfurt am Main. Tarp pagrindinių jo uždavinių yra kainų stabilumo užtikrinimas ir pagrindinių palūkanų normų nustatymas euro zonai. Nacionalinės vyriausybės iš esmės liko atsakingos už savo biudžeto ir ekonomikos politiką. Dėl šio atskyrimo ne kartą kilo politinių diskusijų dėl bendrų taisyklių ir nacionalinių veiksmų laisvės.

Iš pradžių bendroje valiutoje dalyvavo vienuolika valstybių. Graikija prisijungė 2001 m.; kitos Europos Sąjungos narės į euro zoną įstojo įvykdžiusios nustatytas sąlygas. Slovakijai 2009 m. sausį įsivedus eurą, išleidimo metu euro zoną sudarė 16 valstybių.

Bendras monetų išleidimas parodė, kad euras, nepaisant nacionalinio monetų pusių dizaino, grindžiamas bendra pinigų sistema. Kartu skirtingos kalbinės versijos ir valstybių pavadinimai leido išsaugoti kiekvienos monetos valstybinę kilmę. Tokie bendri leidimai derinami euro zonos valstybėse ir vienu metu išleidžiami visoje pinigų zonoje.