Slovėnija · National- und Universitätsbibliothek“ 250-osios metinės

Bibliotekos istorija siejama su 1774 metais. Panaikinus Jėzuitų ordiną, buvusio jėzuitų kolegijos knygos sudarė Ljubljana licėjaus bibliotekos pagrindą. Jos įkūrimas buvo susijęs su švietimo reformomis valdant Maria Theresia, kuriomis mokymas ir mokslinės kolekcijos buvo labiau organizuojami valstybės lygmeniu. Nuo 1791 metų biblioteka gaudavo Krain išleistų spaudinių privalomuosius egzempliorius. Taip ji palaipsniui tapo centrine šalies spausdintinio kultūros paveldo kaupimo vieta.

1919 metais įkūrus Ljubljana universitetą, išaugo ir bibliotekos mokslinė paskirtis. Nuo tada ji vis labiau tarnavo universitetiniams tyrimams ir mokymui. Po kelių institucinių pokyčių, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, ji įgijo dabartinį Slovėnijos nacionalinės ir universitetinės bibliotekos statusą. Jos uždaviniai – rinkti, tvarkyti ir saugoti slovėnų leidinius bei teikti mokslinę literatūrą.

Dabartinis bibliotekos pastatas Ljubljana pastatytas pagal Jože Plečnik projektus ir atidarytas 1941 metais. Plečnik, gimęs 1872 metais ir miręs 1957 metais, be kita ko, dirbo Wien, Prag ir Ljubljana. Jo architektūroje dera klasikinės formos, regioninės medžiagos ir ryški simbolinė raiška. Bibliotekos pastate kelias iš gana tamsių įėjimo erdvių monumentaliais laiptais veda į šviesią skaityklą. Ši seka suprantama kaip architektūrinis kelio iš nežinojimo į pažinimą vaizdinys.

Pegasus kilęs iš graikų mitologijos, o Europos kultūroje siejamas su mūzomis, poezija ir kūrybiniu įkvėpimu. Todėl jo panaudojimas bibliotekos pastate remiasi senesnėmis švietimo ir dvasinio skatinimo sampratomis.

Jubiliejus susijęs su institucine 1774 metų pradžia. Taigi šio įvykio pasirinkimas susieja valstybės švietimo ir kaupimo politikos istoriją su dabartine bibliotekos, kaip Slovėnijos atminties institucijos ir mokslinės infrastruktūros, funkcija.