Coincard

Marulić gyveno Split, kuris tuo metu priklausė Venedig valdomai Dalmatijos daliai. Jis buvo kilęs iš patricijų šeimos, įgijo humanistinį išsilavinimą ir taip pat vykdė miesto administravimo užduotis. Dalmatijos pakrantės miestų kultūrinei aplinkai būdingas italų renesanso kultūros, bažnytinės erudicijos ir vietinių kalbos tradicijų dialogas. Kartu Osmanų imperijos ekspansija kėlė grėsmę Dalmatijos gilumai.

Be kroatų kalba parašytų tekstų, Marulić kūrė moralinės teologijos ir religinius veikalus išsilavinusiai Europos auditorijai. Tarp jų buvo „Evangelistarium“ ir „De institutione bene vivendi per exempla sanctorum“ – gyvenimo taisyklių rinkinys, sudarytas remiantis biblinių veikėjų ir šventųjų pavyzdžiais. Šie kūriniai buvo spausdinami už Dalmatijos ribų, išleisti keliais leidimais ir išversti į įvairias Europos kalbas. Todėl Marulić dar gyvas būdamas pirmiausia buvo žinomas kaip lotynų kalbos autorius. Jo lotyniškame epe „Davidias“ pasakojama apie biblinio karaliaus Dovydo istoriją.

„Judita“ pasakoja Senojo Testamento istoriją apie Juditą ir Holoferną: apgultas miestas išgelbstimas, kai Judita patenka į priešo karo vado stovyklą ir jį nužudo. Marulić perkėlė veiksmą į savo laikmečio literatūrinę ir politinę patirties erdvę. Osmanų antpuolių aplinkybėmis tekstas galėjo būti suprantamas kaip raginimas išlikti tvirtiems ir kartu ginti savo bendruomenę. Jo kalba paremta kroatų kalbos čakaviniu variantu, paplitusiu Dalmatijos pakrantėje.

Kroatijoje Marulić dažnai vadinamas „kroatų literatūros tėvu“. Šią padėtį lėmė europietiškojo humanizmo, biblinių siužetų ir kroatų raštijos kalbos derinys. Vyriausybė jubiliejinius metus paskelbė „Marko Marulić metais“. Taip monetos išleidimas tapo valstybinės atminimo programos dalimi, kuria siekta pabrėžti jo vaidmenį Kroatijos literatūros ir kalbos istorijoje.