Suomija · 10 metų EPS

Ekonominė ir pinigų sąjunga palaipsniui susiformavo iš Europos ekonominės integracijos. Privalomą teisinį pagrindą jai suteikė Mastrichto sutartis, nustačiusi dalyvavimo bendrojoje valiutoje kriterijus. Tai buvo kainų stabilumo, ilgalaikių palūkanų normų, valiutos kurso, taip pat valstybės valdžios sektoriaus naujo įsiskolinimo ir bendros skolos reikalavimai. Šios sąlygos turėjo užtikrinti, kad į pinigų sąjungą įstotų ekonomikos, kurių pagrindinės sąlygos būtų pakankamai stabilios.

Prasidėjus trečiajam pinigų sąjungos etapui, dalyvaujančių nacionalinių valiutų kursai buvo negrįžtamai nustatyti. Iš pradžių euras egzistavo tik kaip negrynoji valiuta: sąskaitos, finansų rinkos ir negrynieji mokėjimai jau galėjo būti tvarkomi eurais, o kasdieniame gyvenime ir toliau buvo naudojami nacionaliniai banknotai ir monetos. Grynieji eurai į apyvartą pateko tik 2002 m. pradžioje. Ankstesnės valiutos po dažniausiai trumpo pereinamojo laikotarpio buvo išimtos iš mokėjimo apyvartos.

Įvedus pinigų sąjungą, atsakomybė už pinigų politiką iš nacionalinių centrinių bankų perėjo Eurosistemai. Ją sudaro Europos Centrinis Bankas ir euro zonos valstybių centriniai bankai. Sprendimai dėl pagrindinių palūkanų normų ir kitų pinigų politikos priemonių nuo tada priimami bendrai. Tačiau finansų ir biudžeto politika iš esmės liko atskirų valstybių narių atsakomybė, nors ji buvo koordinuojama pagal Europos taisykles. Taigi pinigų sąjunga sujungė bendrą pinigų politiką su nacionaline atsakomybe už valstybės biudžetus.

Pradžioje euro zonai priklausė vienuolika valstybių. Vėliau prie jos prisijungė kitos Europos Sąjungos valstybės narės; 2009 m. pradžioje eurą įsivedė ir Slovakija. Todėl monetos išleidimo metu euro zoną sudarė 16 valstybių. Ne visos Europos Sąjungos valstybės narės dalyvavo bendrojoje valiutoje.

Ši sukaktis tiko tarpvalstybiniam leidimui, nes pinigų sąjunga yra ne nacionalinė, o bendrai sukurta institucija. Motyvo parinkimas taip pat buvo organizuojamas Europos lygmeniu: Europos Sąjungos piliečiai ir gyventojai internetu galėjo balsuoti už kelis projektus. Vienoda grafinė pusė ir kartu nacionaliniu ženklu pažymėti leidiniai atspindėjo pačią euro konstrukciją.