Prancūzija · 2024 m. Paryžiaus olimpinės ir paralimpinės žaidynės

Išleidimo data2024-06-04

Bendras tiražas24 034 000

ES maksimumas24 000 000

Laidos5

Briaunos užrašas2 ★ ★ × 6, pakaitomis tiesiai ir apverstai

Užrašas2024 / RF

DizainerisJoaquin Jimenez

KalyklaMonnaie de Paris, Pessac

Išleidimo proga

Moneta pagerbia 2024 m. Paryžiuje vykusias olimpines ir paralimpines žaidynes, praėjus 100 metų po 1924 m. olimpinių žaidynių. Motyve pavaizduoti Eiffelturm ir bazilika Notre Dame de la Garde Marseille mieste, taip pat Tiaré žiedas, simbolizuojantis Tahiti, kur vyks banglenčių sporto varžybos. Judantis Eiffelturm simbolizuoja sporto vertybes; jo atramas sudaro 73 kniedės, simbolizuojančios žaidynių miestus šeimininkus, o olimpiniai ir paralimpiniai simboliai pirmą kartą pavaizduoti kartu.

Motyvas

2024 m. Paryžiuje vyksiančių olimpinių žaidynių atgalinio skaičiavimo proga Monnaie de Paris švenčia kelią į žaidynes, vaizduodama Paryžių ir kultūros paveldą. Praėjus 100 metų po 1924 m. žaidynių, Prancūzijos sostinė vėl rengia vasaros olimpines žaidynes. Dėmesys šiam tarptautiniam didžiuliam renginiui kasmet nuolat augo ir 2024 m. pasiekia kulminaciją; tai įamžinama išleidžiant dvi 2 eurų progines monetas olimpinių žaidynių proga.

Motyve Prancūzija vaizduojama per simbolinius statinius: matomi Eifelio bokštas ir Notre Dame de la Garde bazilika Marselyje. Fone pavaizduotas tiarė žiedas – Tahičio salos, kurioje vyks banglenčių sporto varžybos, simbolis. Judantis Eifelio bokštas simbolizuoja sporto vertybes. Jo rankas sudaro 73 kniedės, simbolizuojančios miestus šeimininkus. Pirmą kartą kartu pavaizduoti olimpiniai ir paralimpiniai simboliai, taip švenčiant visiems skirtas žaidynes. Metų skaičius, išleidžiančiosios šalies santrumpa „RF“ ir monetų kalyklos ženklai įkomponuoti į lengvosios atletikos taką.

Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Po 1900 ir 1924 m. Paris trečią kartą tapo vasaros olimpinių žaidynių šeimininku. 1924 m. žaidynės priklausė laikotarpiui, kai olimpinis judėjimas instituciškai įsitvirtino. Varžybos daugiausia vyko Stade Olympique de Colombes; pirmą kartą dalyviams buvo įrengtas specialiai pastatytas olimpinis kaimelis. Tarp žinomų sportininkų buvo suomių bėgikas Paavo Nurmi. Paralimpinės žaidynės, priešingai, tik po Antrojo pasaulinio karo išsirutuliojo iš sporto varžybų žmonėms su negalia. 2024 m. Paris pirmą kartą surengė vasaros paralimpines žaidynes.

Eifelio bokštas buvo pastatytas 1889 m. Paryžiaus pasaulinei parodai, kuria buvo paminėtas Prancūzijos revoliucijos šimtasis jubiliejus. Geležinę konstrukciją suprojektavo Gustave Eiffel įmonės inžinieriai. Iš pradžių bokštą buvo numatyta palikti tik ribotą laiką, tačiau jis išliko, be kita ko, dėl naudojimo radijo ryšiui ir telekomunikacijoms. Vėliau jis tapo visame pasaulyje žinomu Paris ir Prancūzijos simboliu. Jo pavaizdavimas kaip sportiškai judančios figūros susieja šį nacionalinį atpažinimo ženklą su žaidynių rengimo vieta.

Dabartinė bazilika Notre-Dame de la Garde XIX amžiuje buvo pastatyta ant kalvos virš Marseille. Ji glaudžiai susijusi su uostamiesčio ir laivybos istorija. Daugybė votų viduje primena jūreivius, prašiusius apsaugos arba dėkojusius už išgelbėjimą. Liaudyje bažnyčios Marijos figūra vadinama „Bonne Mère“, gerąja motina. 2024 m. Marseille buvo viena iš olimpinių buriavimo varžybų vietų.

Teahupoʻo, banglenčių sporto varžybų vieta Tahiti saloje, garsėja galinga virš koralinio rifo lūžtančia banga. Tahiti priklauso Prancūzijos Polinezijai, todėl monetos atvaizde kartu tampa matomos ne Europos Prancūzijos teritorijos. Tiaré žiedas ten tradiciškai nešiojamas kaip papuošalas ir laikomas salyno kultūriniu požymiu.

Šių elementų pasirinkimas rodo, kad žaidynės neapsiribojo vien Paris. Monetos motyvas susieja sostinę su Viduržemio jūros regionu ir Prancūzijos užjūrio teritorija, taip pavaizduodamas geografinę varžybų vietų aprėptį.