Apyvartinių monetų rinkinys proof

San Marinas neturi vieno šiuolaikine prasme suprantamo konstitucinio dokumento. Jo konstitucinė santvarka grindžiama keliais teisės šaltiniais, tarp jų 1600 m. statutais, paprotine teise ir vėlesniais įstatymais. 1974 m. Didžiosios ir visuotinės tarybos, Respublikos parlamento, priimta Deklaracija papildė šią istorinę santvarką sisteminiu pagrindinių teisių ir valstybės teisės principų katalogu. Joje, be kita ko, reglamentuojama lygybė, asmens laisvė, politinės ir socialinės teisės bei valstybės institucijų saistymas teise.

Taip ši mažoji valstybė įgijo šiuolaikišką konstitucinį pagrindą, nepakeisdama savo paveldėtos institucinės santvarkos visiškai nauja konstitucija. 2002 m. reforma sustiprino Deklaracijos reikšmę ir konstitucinę kontrolę. Už ją atsakingas Collegio Garante della Costituzionalità delle Norme, galintis tikrinti, ar įstatymai atitinka pagrindines normas.

Palazzo Pubblico yra Piazza della Libertà aikštėje, San Marino sostinėje. Dabartinis pastatas XIX a. pabaigoje buvo pastatytas pagal romiečio architekto Francesco Azzurri projektą ir pakeitė senesnį savivaldybės administracinį pastatą. Jame įsikūrusios pagrindinės valstybės institucijos, tarp jų Didžioji ir visuotinė taryba. Be to, jis yra Capitani Reggenti, dviejų kas šešiems mėnesiams renkamų valstybės vadovų, oficiali rezidencija ir oficialių ceremonijų vieta.

Aikštėje esanti Laisvės statula nėra susijusi su to paties pavadinimo Niujorko statula. Iš Kararos marmuro pagamintą figūrą sukūrė skulptorius Stefano Galletti, o XIX a. San Marinui ją padovanojo Otilia Heyroth Wagener. Jos karūnoje pavaizduoti trys bokštai, taip pat esantys valstybės herbe ir simbolizuojantys Guaita, Cesta ir Montale tvirtoves.

Šių simbolių pasirinkimas susieja metines su San Marino valstybės santvarka: parlamento ir vyriausybės pastatas nurodo į institucijas, Laisvės figūra – į respublikinę savivoką, o Deklaracija – į jos teisinį užtikrinimą.