Andorra · 30-osios Andoros įstojimo į JT metinės

Andorros priėmimas į Jungtines Tautas 1993 m. liepos 28 d. buvo glaudžiai susijęs su šalies valstybės santvarkos pertvarka. Šimtmečius Andorra buvo organizuota kaip bendrakunigaikštystė. Valstybės vadovai buvo ir yra Urgell vyskupas bei Prancūzijos valstybės vadovas. Daugelis politinių struktūrų ilgą laiką rėmėsi istorinėmis paprotinės teisės normomis ir paveldėtais susitarimais, o galimybės savarankiškai veikti užsienio politikoje buvo ribotos.

1993 m. gyventojai referendume pirmą kartą priėmė rašytinę konstituciją. Ji paskelbė Andorrą nepriklausoma, demokratine ir socialine teisine valstybe, nustatė parlamentinę santvarką bei bendrakunigaikščių, parlamento ir vyriausybės funkcijas. Kartu joje buvo aiškiai nustatyta, kad valstybės suverenitetas priklauso Andorros tautai. Taip šalis įgijo konstitucinį pagrindą savarankiškai palaikyti tarptautinius santykius ir stoti į tarptautines organizacijas.

Saugumo Tarybai rekomendavus, Generalinė Asamblėja priėmė Andorrą be prieštaraujančių balsų. Taip kunigaikštystė tapo 184-ąja Jungtinių Tautų nare. Priėmimo ceremonijoje taip pat buvo vartojama katalonų kalba. Andorrai tai buvo ypač svarbu, nes katalonų kalba yra oficiali šalies kalba, tačiau tarptautinėse organizacijose kaip valstybinė kalba vartojama retai.

Narystė suteikė Andorrai galimybę dalyvauti Generalinės Asamblėjos veikloje ir Jungtinių Tautų organizacijų darbe. Tai apima, be kita ko, tarptautinės teisės, žmogaus teisių, darnaus vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimus. Be to, mažai valstybei ši organizacija suteikia forumą, kuriame kiekviena narė Generalinėje Asamblėjoje iš esmės turi po vieną balsą.

Šis jubiliejus pasirinktas monetos leidybai todėl, kad įstojimas žymi Andorros perėjimą prie tarptautiniu mastu visapusiškai pripažintos ir savarankiškai užsienio politikoje veikiančios konstitucinės valstybės. Taigi jis tiesiogiai susijęs su 1993 m. konstitucinės reformos politinėmis pasekmėmis.