2 eurai PP

Šis įvykis priklauso ilgesnei Šiaurės šalių spaudos laisvės ir valstybės viešumo tradicijai. Kai Suomija dar priklausė Švedijos karalystei, 1766 m. įsigaliojo spaudos laisvės įstatymas, kuris taip pat reglamentavo prieigą prie oficialių dokumentų. Tarp jo šalininkų buvo Anders Chydenius, iš dabartinės Suomijos teritorijos kilęs dvasininkas ir parlamento narys. Viešumo principas liko svarbiu Suomijos administracinės kultūros elementu.

XIX amžiuje, kai Suomija buvo autonominė didžioji kunigaikštystė Rusijos imperijoje, laikraščiai tam tikrais laikotarpiais buvo griežtai cenzūruojami. Tuo pat metu plėtojosi suomiška ir švediška spauda. Ji prisidėjo prie politinės viešosios erdvės atsiradimo ir nacionalinių bei visuomeninių judėjimų formavimosi. Po 1917 m. nepriklausomybės paskelbimo įvairialypė žiniasklaidos sistema tapo parlamentinės sistemos dalimi.

Šiandien Suomijos Konstitucija saugo ir saviraiškos laisvę, ir iš esmės viešą prieigą prie valdžios institucijų dokumentų. Tai leidžia žurnalistams tikrinti valstybės veiksmus ir vertinti iš oficialių šaltinių gautą informaciją. Be įstatymų nustatytų taisyklių, svarbų vaidmenį atlieka žiniasklaidos savireguliacija. Suomijos žiniasklaidos taryba nagrinėja skundus ir vertina, ar buvo laikomasi žurnalistinės profesinės etikos principų; tai nėra valstybinis teismas.

Laida pasirodė Suomijos žurnalistų sąjungos, įkurtos 1921 m., šimtmečio metais. Sąjunga atstovauja žurnalistikos profesijų darbuotojams ir, be kita ko, sprendžia darbo sąlygų bei profesinės nepriklausomybės klausimus. Jubiliejus paaiškina monetos išleidimo laiką, tačiau tema sąmoningai suformuluota plačiau: svarbiausia ne vien profesinė organizacija, o patikimos informacijos, viešosios diskusijos ir kontroliuojamo valdžios naudojimo funkcija demokratijoje. Abiejų Suomijos valstybinių kalbų vartojimas taip pat pabrėžia dvikalbę šalies viešąją erdvę.