Apyvartinių monetų rinkinys BU

Toledo yra įsikūręs ant kalvos virš Tajo ir įvairiais laikotarpiais buvo Iberijos pusiasalio politinis ir religinis centras. Vestgotų laikais miestas buvo valdovų rezidencija, o po islamo užkariavimo priklausė al-Andalus. 1085 metais karalius Alfons VI. von León und Kastilien užėmė Toledo. Vėliau miestas kurį laiką buvo Kastilijos rūmų rezidencija ir glaudžiai siejosi su Karlo V. valdymu. Todėl istoriniame miesto vaizde susipina romėnų, vestgotų, islamo, žydų ir krikščioniškojo paveldo pėdsakai. Senamiestis 1986 metais buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Sąvoka Mudéjar apibūdina architektūros ir meno tradiciją, susiformavusią krikščionių valdomose Ispanijos teritorijose. Ji perėmė islamo architektūros formas ir technikas, tarp jų pasagines arkas, plytų mūrą, geometrines dekoracijas, medines lubas ir ornamentinį tinką. Prie jos kūrimo taip pat prisidėjo musulmonų amatininkai, po krikščionių užkariavimo gyvenę naujų valdovų valdžioje. Toledo yra viena iš vietų, kurioje ši skirtingų statybos tradicijų sąsaja ypač aiškiai atpažįstama.

Puerta del Sol yra įtvirtinti miesto vartai istorinių Toledo sienų viduje. Jų praėjimai, bokštai ir dantytos viršūnės atliko ir gynybinę, ir reprezentacinę funkciją. Dabartinis pavadinimas kilo iš saulės simbolio, vėliau pritvirtinto prie vartų.

Sinagoga buvo pastatyta Samuel ha-Levis nurodymu; jis buvo aukštas pareigūnas karaliaus Peters I. von Kastilien dvare. Prabangiai įrengta maldų salė liudija to meto Toledo žydų bendruomenę ir kartu kultūrinius mainus viduramžių Kastilijoje. 1492 metais išvijus žydus iš Ispanijos, pastatas buvo naudojamas krikščionių reikmėms. Šiandien jame veikia Sefardų muziejus.

Leidinys priklauso Ispanijos monetų serijai, nuo 2010 metų pristatančiai šalies UNESCO pasaulio paveldo vietoves. Taigi Toledo buvo pasirinktas ne dėl vieno konkretaus jubiliejaus, o kaip dar viena tęstinės serijos dalis.