Vokietija · Saksonija-Anhaltas, Magdeburger Dom

Magdeburger Dom dedikuota šventiesiems Mauricijui ir Kotrynai. Jo istorija glaudžiai susijusi su imperatoriumi Otto I. Jis liepė Magdeburge pastatyti bažnyčią ir 968 m. įkūrė Magdeburgo arkivyskupiją. Jos tikslas visų pirma buvo remti bažnytinės organizacijos kūrimą ir misijų veiklą teritorijose į rytus nuo Elbės ir Zalės. Taip Magdeburgas tapo Ottonų valdžios centru. Po mirties 973 m. Otto I buvo palaidotas tuometėje katedroje; jo kapas yra dabartiniame Magdeburger Dom.

Po to, kai pirmtakas 1207 m. per miesto gaisrą buvo beveik visiškai sunaikintas, 1209 m. pradėta statyti dabartinė katedra. Darbai, su ilgesnėmis pertraukomis, truko kelis šimtmečius. Tik 1520 m. buvo užbaigti vakariniai bokštai. Ilga statybos eiga paaiškina, kodėl pastate galima įžvelgti skirtingus viduramžių architektūros raidos etapus.

Interjerui priklauso viduramžių šventojo Mauricijaus skulptūra. Ji sukurta XIII amžiuje ir vaizduoja šventąjį kaip afrikietį. Pasak tradicijos, Mauricijus buvo romėnų karininkas ir krikščionių kankinys; Otto I skatino jo, kaip imperijos globėjo, kultą. Katedroje taip pat yra 1929 m. sukurta Ernst Barlach „Magdeburger Ehrenmal“, skirta mirčiai ir gedului dėl Pirmojo pasaulinio karo.

Vokietijos federalinių žemių serija pradėta leisti 2006 m. Joje kasmet buvo pristatoma viena žemė, pavaizduojant jos pastatą arba simbolį. Eiliškumas iš esmės priklausė nuo rotacijos principu besikeičiančios pirmininkavimo Bundesrat eilės. Saksonija-Anhaltas pirmininkavo nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. spalio; Bundesrat pirmininkas buvo tuometinis ministras pirmininkas Reiner Haseloff. Todėl šios žemės leidimas buvo išleistas 2021 m. Pasirinkus katedrą, buvo pavaizduotas pastatas, siejamas tiek su viduramžių Magdeburgo istorija, tiek su miesto, kaip dabartinės žemės sostinės, vaidmeniu.