Lietuva · Aukschtaitien (serija: Lietuvos etnografiniai regionai)

Išleidimo data2020-09-16

Bendras tiražas500 000

ES maksimumas500 000

Laidos2

Briaunos užrašasLAISVĖ ★ VIENYBĖ ★ GEROVĖ ★

UžrašasPATRIAM TUAM MUNDUM EXISTIMA / LIETUVA / AUKŠTAITIJA / 2020

DizainerisRolandas Rimkūnas

KalyklaUAB Lietuvos monetų kalykla, Vilnius (Lithuania)

Išleidimo proga

Moneta skirta Aukštaitijai (Aukštutinei Lietuvai), vienam iš svarbiausių Lietuvos etnografinių regionų ir jos valstybingumo lopšiui. Motyve pavaizduotas dviejų angelų laikomas herbas su šarvuotu riteriu, dešinėje rankoje laikančiu kardą. Po herbu yra lotyniškas įrašas „PATRIAM TUAM MUNDUM EXISTIMA“ („Laikyk savo tėvynę visu pasauliu“); motyvą papildo užrašai „LIETUVA“ ir „AUKŠTAITIJA“.

Motyvas

Monetos motyvas – herbas, kuriame pavaizduotas šarvais apsirengęs riteris, dešinėje rankoje laikantis kardą. Herbą laiko du angelai, šlovinantys ir saugantys Aukštaitiją – vieną iš svarbiausių Lietuvos regionų ir jos valstybingumo lopšį.

Po herbu įrašyta lotyniška frazė PATRIAM TUAM MUNDUM EXISTIMA (LAIKYK SAVO TĖVYNĘ VISU PASAULIU).

Herbą juosia du įrašai: „LIETUVA“ (Lietuva), „AUKŠTAITIJA“, išleidimo metai „2020“ ir Lietuvos monetų kalyklos ženklas.

Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Aukštaitija nėra administracinis vienetas su nustatytomis politinėmis ribomis, o istorinis ir etnografinis kultūrinis regionas rytų ir šiaurės rytų Lietuvoje. Jo pavadinimas reiškia „aukštumą“ ir yra priešingas Žemaitijai – „žemumai“ vakaruose. Priklausomai nuo to, ar remiamasi kalbiniais, istoriniais, ar etnografiniais požymiais, teritorinės ribos gali būti skirtingos.

Šioje teritorijoje buvo ankstyvieji viduramžių Lietuvos valdžios centrai. Tarp jų buvo Kernavė, XIII amžiuje iškilusi kaip politinis ir ekonominis centras. Aukštaitiškam kultūriniam regionui taip pat priskiriama Vilniaus apylinkių teritorija. Iš šių rytinių pagrindinių žemių išsivystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, vėliau apėmusi didelę Rytų Europos dalį. Pavadinimas Aukštaitija žinomas jau iš viduramžių šaltinių ir buvo vartojamas Žemaitijai atskirti.

Regiono kultūriniam savitumui svarbi ir kalba. Aukštaičių tarmė kartu su žemaičių tarme sudaro vieną iš dviejų pagrindinių lietuvių kalbos tarmių grupių. Šiuolaikinė lietuvių bendrinė kalba daugiausia grindžiama vakarų aukštaičių tarmėmis. Vis dėlto regione esama ryškių kalbinių ir etnografinių skirtumų. Todėl tradicinės architektūros formos, dainos, tekstilė ir papročiai ne visur puoselėjami vienodai.

Regioninio herbo raitelis siejasi su Lietuvos heraldika ir viduramžių karybos bei valdžios tradicija. Tačiau jo negalima tapatinti su Lietuvos valstybės herbu „Vytis“, kuriame pavaizduotas raitelis ant žirgo. Aukštaitijos herbas yra šiuolaikinis heraldinis regioninio tapatumo vaizdinys; angelai atlieka skydo laikytojų funkciją, žinomą iš Europos heraldikos.

Ši emisija priklauso Lietuvos domėjimuisi savo etnografiniais regionais. Nors jie neturi atskiro valstybinio ar administracinio statuso, jie yra atskaitos taškai tarmėms, tradicijoms ir regioniniam savęs priskyrimui. Monetų serija šį kultūrinį suskirstymą perkelia į visoje šalyje ir euro zonoje cirkuliuojančią mokėjimo priemonę.