Vokietija · 30 metų nuo Berlyno sienos griūties

Berlyno siena pradėta statyti 1961 m. rugpjūčio 13 d. DDR vadovybės nurodymu. Ji turėjo užkirsti kelią žmonėms toliau persikelti į Vokietijos Federacinę Respubliką per Vakarų Berlyną. Iš pradžių iš užtvarų ir spygliuotos vielos sudaryta siena buvo išplėsta į griežtai saugomą sistemą, kurią sudarė sienos, tvoros, sargybos bokštai ir kontrolės juostos. Taip Vakarų Berlynas buvo atskirtas nuo rytinės miesto dalies ir aplinkinės DDR teritorijos. Bandantys pabėgti buvo baudžiami įkalinimu, o kai kuriais atvejais prieš juos buvo panaudojama mirtina jėga.

Prieš sienos atvėrimą 1989 m. vyko esminiai pokyčiai Vidurio ir Rytų Europoje bei augo protestų judėjimas DDR. Per Vengriją ir Čekoslovakiją daugybė DDR piliečių išvyko iš šalies. Tuo pat metu demonstrantai reikalavo laisvės keliauti, laisvų rinkimų ir politinių reformų. Nuo rugsėjo rengtos Leipziger Montagsdemonstrationen išaugo į masines demonstracijas. Spalį valstybės ir partijos vadovas Erich Honecker neteko pareigų.

Lapkričio 9 d. vakare SED politinio biuro narys Günter Schabowski spaudos konferencijoje paaiškino naują kelionių tvarką. Paklaustas, kada ji įsigalios, jis atsakė, kad, kiek jam žinoma, tai įvyks „tuojau pat, nedelsiant“. Tačiau tvarka dar nebuvo tinkamai parengta. Radijui ir televizijai paskelbus šią žinią, tūkstančiai žmonių susirinko prie Berlyno pasienio kontrolės punktų. Pasienio sargybiniai iš pradžių negavo aiškių nurodymų ir galiausiai praleido žmones.

Per padalijimą Brandenburgo vartai nebuvo naudojami kaip įprastas perėjimo punktas, bet buvo tiesiogiai uždaroje pasienio zonoje. Todėl jie tapo padalyto miesto simboliu. 1989 m. gruodžio 22 d. perėjimas ten vėl buvo atidarytas.

Vokietijos valstybinė vienybė įsigaliojo 1990 m. spalio 3 d. Jos užsienio politikos prielaidas abi Vokietijos valstybės kartu su Prancūzija, Didžiąja Britanija, Sovietų Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis nustatė Zwei-plus-Vier-Vertrag. Todėl jubiliejus suteikė progą prisiminti ne tik sienos atvėrimą, bet ir taikų protestų judėjimą bei Europos padalijimo įveikimą.