Latvija · Kylanti saulė – Latvijos herbas

Išleidimo data2019-09-17

Bendras tiražas307 000

ES maksimumas307 000

Laidos2

Briaunos užrašasDIEVS ★ SVĒTĪ ★ LATVIJU

UžrašasUZLĒCOŠĀ SAULE / LATVIJA / 2019

DizainerisIvars Drulle

KalyklaKoninklijke Nederlandse Munt, Utrecht

Išleidimo proga

Moneta skirta Latvijos valstybės herbo istorijai ir tekančios saulės motyvui. Joje pavaizduota kylanti saulė ir stilizuotos raidės B bei L, reiškiančios „Brīvā Latvija“ („laisva Latvija“), taip pat įrašas „UZLĒCOŠĀ SAULE“. Ansis Cīrulis 1917 m. sukurtas motyvas po Latvijos Respublikos įkūrimo buvo įtrauktas į naujo valstybės herbo projektus; herbas oficialiai įteisintas 1921 m.

Motyvas

Moneta skirta Latvijos valstybės herbo istorijai ir vaizduoja tekančios saulės motyvą. Iš pradžių šis motyvas buvo dailininko Ansis Cīrulis 1917 metų savarankiškos Latvijos simbolio projekto dalis. Vėliau jis tapo vienu iš pagrindinių dabartinio Latvijos valstybės herbo elementų.

Tekančios saulės motyvą Ansis Cīrulis anksčiau jau buvo panaudojęs Latvijos šaulių atpažinimo ženklo dizaine ir kituose kūriniuose. 1918 metais įkūrus Latvijos Respubliką, tekančios saulės motyvas buvo įtrauktas į visus naujo valstybės herbo projektus. 1921 metais Latvijos valstybės herbas buvo oficialiai įtvirtintas.

Motyve pavaizduota tekanti saulė, o centre – stilizuotos raidės B ir L, reiškiančios žodžius „Brīvā Latvija“ – „laisva Latvija“. Monetoje taip pat yra įrašas „UZLĒCOŠĀ SAULE“ (Tekanti saulė), emisiją išleidusios valstybės pavadinimas „LATVIJA“ ir išleidimo metai „2019“.

Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Ansis Cīrulis (1883–1942) buvo latvių grafikas, tapytojas ir taikomosios dailės meistras. Jis priklausė menininkų kartai, kūrusiai savitą latvišką formų kalbą ir jungusiai tradicinius ornamentus, liaudies meną bei šiuolaikinį dizainą. Cīrulis, be kita ko, kūrė plakatus, pašto ženklus, keramiką ir interjerus. Jo darbai padėjo politines latvių apsisprendimo idėjas išreikšti ir lengvai atpažįstamais vaizdiniais ženklais.

Saulės motyvas atsirado Pirmojo pasaulinio karo aplinkoje. Nuo 1915 m. latvių šaulių daliniai, priklausę Rusijos imperijos kariuomenei, daugiausia kovojo su Vokietijos kariuomene. Iš pradžių šie daliniai buvo suformuoti latvių gyvenamai teritorijai ginti. Kartu jie tapo nacionalinės vienybės jausmo atramos tašku. Po 1917 m. Rusijos revoliucijų ir ankstesnės valstybės santvarkos žlugimo politinės savarankiškumo idėja įgavo vis didesnę reikšmę. Šiame kontekste kylanti saulė galėjo būti suprantama kaip naujai atsirandančios Latvijos simbolis.

Respublika buvo paskelbta 1918 m. lapkričio 18 d. Rygoje. Po to vyko Latvijos nepriklausomybės karas, kuriame dėl šalies kontrolės kovojo įvairios latvių, vokiečių, rusų ir sovietų Rusijos pajėgos. Tik vėliau buvo galima ilgam įtvirtinti valstybės institucijas ir nustatyti nacionalinius valstybės simbolius.

Visame Latvijos valstybės herbe saulė pavaizduota kartu su kitomis heraldinėmis figūromis. Trys žvaigždės simbolizuoja istorinius krašto regionus Vidzemę, Latgalę, taip pat Kurzemę ir Zemgalę, pastarieji du regionai pavaizduoti kartu. Raudonas liūtas nurodo Kurzemę ir Zemgalę, sidabrinis grifas – Vidzemę ir Latgalę. Kompoziciją papildo ąžuolo šakos ir Latvijos tautinių spalvų juosta.

Sovietų valdymo laikotarpiu šis herbas nebuvo naudojamas kaip valstybės simbolis. Atkuriant Latvijos valstybingumą, jis vėl buvo įvestas. Taigi 2019 m. monetos leidime buvo panaudotas ankstyvas Latvijos nepriklausomybės judėjimo vaizdinis ženklas ir kartu pabrėžtas jo kelias nuo politinio projekto iki valstybės simbolikos dalies.