Lietuva · Sutartinės – Lietuvių liaudies dainos

Išleidimo data2019-07-10

Bendras tiražas500 000

ES maksimumas500 000

Laidos2

Briaunos užrašasLAISVĖ ★ VIENYBĖ ★ GEROVĖ ★

UžrašasLIETUVA / SUTARTINĖS / 2019

DizainerisLiudas Parulskis

KalyklaUAB Lietuvos monetų kalykla, Vilnius (Lithuania)

Išleidimo proga

Moneta skirta „Sutartinės“ – lietuviškoms daugiabalsėms dainoms, įtrauktoms į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Motyve pavaizduotos linijinės formos, simbolizuojančios šios lietuvių liaudies dainų tradicijos polifoniją: išsiskiriančios ir vėl susiliejančios linijos sudaro sūkurį, papuoštą mažomis geometrinėmis figūromis ir gamtos motyvais. Monetos pakraštyje įrašyti žodžiai „LIETUVA“ ir „SUTARTINĖS“.

Motyvas

Pavaizduoti linijiniai motyvai, simbolizuojantys polifoniją unikalioje Lietuvos liaudies dainų tradicijoje „Sutartinės“. Tolstančios ir vėl artėjančios linijos sudaro sūkurį, papuoštą mažomis geometrinėmis figūromis ir gamtos motyvais. Palei kraštą puslankiu išdėstyti užrašai „LIETUVA“ (leidžiančioji valstybė) ir „SUTARTINĖS“ (lietuviškos daugiabalsės dainos) bei išleidimo metai „2019“. Taip pat iškaltas Lietuvos monetų kalyklos ženklas.

Išoriniame monetos žiede pavaizduota dvylika Europos Sąjungos vėliavos žvaigždžių.

Pagrindinė informacija tema

Sąvoka „Sutartinės“ kilusi iš lietuviško veiksmažodžio *sutarti*, reiškiančio „sutarti“ arba „susikalbėti“. Šios giesmės daugiausia kilusios iš Aukštaitijos, esančios Lietuvos šiaurės rytuose. Tačiau jų balsai nėra sujungiami į bendrą melodiją, kaip įprastoje chorinėje kompozicijoje. Atvirkščiai, vienu metu arba paeiliui skamba savarankiškos trumpos melodinės ir tekstinės atkarpos. Būdingi siauri, vietomis disonansiniai intervalai, pasikartojančios formulės, sinkopuoti ritmai ir tikslus balsų susipynimas.

Priklausomai nuo formos, Sutartinės atliekamos dviejų, trijų arba keturių dainininkių. Dažnai kaitaliojasi teksto eilutės ir garsų pamėgdžiojimo priedainiai. Atlikimui būtinas nustatytas vaidmenų pasiskirstymas: atlikėjos turi išlaikyti savo dalį ir kartu tiksliai derinti ją su kitomis. Be vokalinių formų, egzistuoja ir instrumentinių atitikmenų, tarp jų – fleitų ir pučiamųjų instrumentų ansambliai, atliekantys daugiadales kompozicijas.

Tekstai susiję su įvairiomis tradicinio gyvenimo sritimis. Juose pasakojama apie žemės ūkio darbus, metų ciklą, vestuves, šeimą ar istorines patirtis. Atlikimą galėjo lydėti nustatyti judesiai arba žingsniuojamojo šokio formos. Taigi Sutartinės buvo ne tik giesmės, bet ir dainavimo, ritmo bei bendruomeninio veiksmo junginys.

XIX ir XX amžiais gyvoji tradicija jos kilmės regionuose ėmė nykti. Etnografų užrašai, taip pat vėlesnė folkloro grupių ir dainininkių veikla padėjo išsaugoti repertuarą ir vėl jį atlikti. Šiandien Sutartinės pristatomos tiek regioniniuose renginiuose, tiek kultūros renginiuose.

UNESCO 2010 m. įtraukė šią tradiciją į savo sąrašą. 2019 m. monetos laida nebuvo skirta apvaliai istorinei sukakčiai. Joje veikiau išryškinta iki šiol praktikuojama nematerialaus kultūros paveldo forma, o greta pastatų ar istorinių asmenybių valstybiniu atminimo motyvu tapo ir žodžiu bei muzika perduodama tradicija.